
REMIGIJUS ŠEMEKLIS
ŠIAULIŲ BITININKŲ DRAUGIJOS PIRMININKAS
KONTAKTINĖ INFORMACIJA
- Adresas: Maironio g. 13, Kuršėnų m., 81164 Šiaulių r. sav
- Tel.: 861067189
- El. paštas: remigijus.semeklis@gmail.com
APIE DRAUGIJĄ
Draugijos pirmininkas Remigijus Šemeklis, baigęs Lietuvos Veterinarijos Akademiją (bakalauras) ir Lietuvos Veterinarijos Akademijos antrosios pakopos studijas (bitininkystės specializacija, gyvulininkystės technologas 2005), bitininkystės ūkio savininkas nuo 1992m., draugijai vadovauja nuo 2009 02 14.
Draugijos valdyba: Remigijus Šemeklis, Aloyzas Barkauskas, Roma Mačienė, Vanda Klingienė, Petras Daunoras.
Šiaulių bitininkų draugija „Spiečius“ yra Šiaulių miesto ir rajono bitininkus vienijanti organizacija. Keletas nariu yra iš aplinkinių rajonų. Narių skaičius kasmet didėja. Yra stengiamasi užmegsti ir palaikyti ryšį ir su draugijai nepriklausančiais bitininkais. Dabar draugijoje yra 190 narių. Jie laiko apie 4500 bičių šeimų.
Bitininkų susirinkimai vyksta kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį 12.00 val, Aušros al. 66a, Šiaulių m. (Šiaulių verslo inkubatoriuje)
Remiantis visuotinio narių susirinkimo nutarimu (2009 02 14), stojamasis mokestis – 9 € (stojantieji turėtų atsinešti 1 dokumentinę nuotrauką), nario mokestis 1 b.š.- 0,3 € metams, minimalus nario mokestis 3 € metams.
Informacija atnaujinta 2015 04 29.
2014 07 05 Šiaulių bitininkų draugija atšventė 50 metų jubiliejų. Daugiau apie jubiliejų
Šiaulių bitininkų draugijos istorija
1959-1969 m. draugijai vadovavo Vytautas Karpavičius, 1969-1970 m. – Antanas Lemežis, 1970-1972 m. – Pilypas Jatulis, 1972-1973 m. – Sekautis, 1973-1975 m. – Kudokas, 1975-1995 m. – Pranys, 1985-1996 m. – Pranas Zibolis, 1996 -2009 m. – Aloyzas Barkauskas.
1959 m. susikūrus Šiaulių sodininkų draugijai prie jos susibūrė keli bitininkai. Taip pradėjo veikti neoficiali bitininkų sekcija iš kurios susiformavo dabartinė Šiaulių bitininkų draugija. Pradžioje dauguma bitininkų buvo garbaus amžiaus: Alekna, S. Vaitkus, K. Kačkis, Pranys, T. Vasiliauskas. Vienas jauniausių buvo Vytautas Karpavičius. Jis ir vadovavo bitininkams.
Buvo kviečiami nauji nariai, bet didesnis jų pasipildymas įvyko tik po 3 metų. 1962 m. rajono valdyba leido organizuoti bitininkų kursus. Taip buvo pritraukta daugiau narių. Dalis sodininkų įsijungė į bitininkų veiklą. 1963 m. į sekciją atėjo daug stiprių bitininkų: J. Balinis, Kostas Petrauskas, V. Kalinas, Neimontas, Vaitkevičius. Kai kurie jų vengė stoti į sodininkų draugijos bitininkų sekciją, nes bijojo dėl savo bitynų likimo.
Apie 1964 m. „Statybininkų klube” įvyko steigiamasis Lietuvos sodininkystės draugijos bitininkystės skyriaus susirinkimas. Buvo patvirtinta valdyba, kurią sudarė pirmininkas V. Karpavičius, pavaduotojas V. Kalinas ir valdybos nariai: K. Kačkis, S. Vaitkus, Linkevičius ir P. Zibolis. Susirinkime dalyvavo J. Balžekas. Bitininkystės skyrius tapo labai veiklus. Valerijus Kalinas išvystė gamybinę veiklą. Buvo pagamintos formos plastikinių suvenyrinių indelių (lyg statinaičių) gamybai. Šitai veiklai plėsti iš narių (apie 90) buvo surinkti tiksliniai įnašai. Taip pat buvo gauta paskola iš Lietuvos sodininkystės draugijos centro valdybos (apie 150 rb.). Bitininkystės skyrius įsigijo nedidelį bityną. Medų pirkdavo iš skyriaus narių, kuriems mokėdavo po 3 rb./kg., (turgaus kaina buvo 2-2,5 rb./kg.). Išfasuotą suvenyriniuose indeliuose medų parduodavo Rygoje ir Palangoje. Prekiauti sekėsi.
Atsiradus pajamoms ūkis stiprėjo. Visuomeninis bitynas išaugo iki 162 bičių šeimų, laikomų keliose vietose. Dirbo apie 10 darbininkų. Skyrius turėjo nuosavą sunkvežimį. Buvo gaminamas bičių pienelis ir nemokamai tiekiamas gyd. K. Nešukaitienės vadovaujamiems tyrimams į Kauno klinikas. Gydytoja atvykdavo skaityti paskaitų apie bičių produktus. Paskaitas skaitydavo taip pat gyd. J. Leipus, Baltrušaitis, provizorius Viščius ir kiti specialistai, atvykę iš Kauno, Dotnuvos bei Vilniaus. Šiaulių bitininkai ne kartą dalyvavo Vilniaus sodininkystės-daržininkystės ir bitininkystės parodose, kur užėmė aukštas vietas.
1965 m. buvo gautas leidimas atsiskirti nuo Šiaulių sodininkų draugijos ir įkurti Lietuvos sodininkų draugijos Šiaulių bitininkų skyrių. Apie 1968 m. įvyko lūžis. Oficialios finansų tarnybos paskelbė, kad bitininkų skyrius užsiima neleistina veikla. Buvo sustabdyta suvenyrinių statinaičių gamyba, sunkvežimį perėmė sodininkų draugija. Skyrius visiškai nusilpo. 1969 m. pirmininką V. Karpavičių valdybos nutarimu pakeitė Lemežis. Jam vadovaujant, draugijos 10-ties metų įkūrimo proga buvo organizuotas suvažiavimas, kuriame dalyvavo daug svečių iš kitų respublikų. Vėliau pirmininkai keitėsi kas metai. Po Lemežio buvo Pilypas Jatulis, Sekautis, Kudokas. Perrinkus pirmininku Pranį, draugija palaipsniui sustiprėjo. Jis vadovavo daugelį metų. Apie 1975- 1980 m buvo susikūręs LSD Šiaulių bitininkų skyriaus Kuršėnų poskyris, kuriam vadovavo kuršėnietis Stasys Brikas. Daugiausia narių buvo 1985 m. (apie 1000), tai yra kai buvo parduodamas cukrus lengvatinėmis sąlygomis. Draugija supirkdavo iš narių medų, veikė 3 bitininkystės produktų parduotuvės.
1985-1986 m. Bitininkystės skyriaus valdybos pirmininku buvo išrinktas Pranas Zibolis. 1988 m. skyrius patyrė dar vieną smūgį, kuris buvo jau iš savų. Lietuvos sodininkų draugija, vadovaujant Petruškevičiui, nutarė, kad skyrius per mažas ir per maža jo apyvarta. Turtas buvo nusavintas ir prekybą perėmė P. Ilgūno vadovaujama Šiaulių sodininkų draugija. Tai vyko jau pačiame Sąjūdžio įkarštyje. Tačiau po dvejų metų parduotuves ir turtą iš sodininkų pavyko atsikovoti ir draugija, privatizacijos būdu, įsigijo parduotuvę Aido g. 12A Šiauliuose. Draugijai priklausęs vienkiemis buvo iškeistas į patalpas Versmių g.11, Ginkūnuose. 1991.02.28 buvo įregistruota Šiaulių bitininkų draugija „Spiečius”. Gana aktyviai tuo metu dirbo buhalterė Vlada Sireikienė ir valdybos narys Petras Simelis. Kiek vėliau (1993-1996 m.) pirmininko pavaduotojas ir aktyvus valdybos narys buvo Jonas Grigaliūnas. Jo dėka buvo surengta 19-oji Lietuvos bitininkų šventė Šiauliuose 1995 m.
1996 m. lapkričio mėn. visuotinis susirinkimas išrinko naują valdybą (pirmininkas Aloyzas Barkauskas). Nuo to laiko bitininkų susirinkimai vyksta reguliariai kiekvieno mėnesio pirmą šeštadienį draugijai priklausančiose patalpose Versmių g.11, Ginkūnuose (Šiaulių priemiestis). Per metus 1-2 kartus kviečiami lektoriai – bitininkystės specialistai. Į tokias paskaitas-seminarus bitininkai rinkasi gausiai. Kiekvienais metais draugija organizuoja išvykas į respublikines bitininkų šventes. Šiuo metu draugijoje apie 50 narių.
Tokia paini ir vingiuota mūsų draugijos istorija, tiksliau – jos dalelė. Šiandien daug kas pasikeitė: vertinimo kriterijai, supratimas, požiūris. Tačiau problemos išliko panašios. Todėl neužmirškime, kas buvo, ir sugebėkime iš to pasimokyti. Juk kartais kažkas atrasta nauja – tai užmiršta sena.
Informaciją parengė Remigijus Šemeklis pagal V. Karpavičiaus ir P. Zibolio prisiminimus.
Straipsnis perspausdintas iš 26- osios Lietuvos bitininkų šventės leidinio Lietuvos bitininkystės dabartis ir ateitis, leidėjas Lietuvos bitininkų sąjunga, 2002 m. 07 mėn.