Dalinamės Vytauto Gaidelio, bitininko ir projekto „Medaus kalnas“ įkūrėjo, straipsniu, kuris buvo publikuotas 2026 m. pirmame žurnalo „Lietuvos bitininkas“ numeryje.

„Prieš penkerius metus viešai pasidalinau savo pirmąja medaus savikainos analize ir sulaukiau įvairių reakcijų – nuo palaikymo iki skeptikų klausimų, kokia tokio skaičiavimo prasmė. Tačiau 2025-ųjų sezonas mane galutinai įtikino, kol neskaičiuosime savo darbo valandų taip pat kruopščiai, kaip skaičiuojame Varroa erkes, bitininkystė daugeliu atvejų ir liks tik brangiu hobiu.

Tiesioginės išlaidos – tik duomenų viršūnė

Dauguma bitininkų, paklausti, kas įeina į jų medaus savikainą, mini tarą, transportą, maitinimą ir vaistus kovoti su erkėmis.

Remiantis 2025 m. mano bityno „Medaus kalnas“ apskaita, pagrindinės išlaidų kategorijos šios:

Mano 2025 m. duomenys rodo, kad iš bityno buvo gauta 1 600 kg medaus, o tiesioginės bitininkystės išlaidos sudarė apie 2 700 Eur (kuras, inventorius, maitinimas, bityno priežiūra ir kt.). Jei vertintume tik šias išlaidas, 1 kg medaus savikaina siektų tik 1,7 Eur. Skamba patraukliai. Tačiau būtent čia ir slypi pagrindiniai spąstai, į kuriuos patenka daugelis mažų ir vidutinių bitynų, šiame skaičiuje nėra bitininko darbo ir laiko įvertinimo.

582 valandos: kur pradingsta bitininko laikas?

2025 metais bityne praleidau 582 valandas. Jei tai paverstume standartinėmis darbo dienomis, išeitų beveik trys mėnesiai darbo visu etatu. Bet skaičiai įgauna svorį tik tada, kai suprantame jų istoriją, pamatome, kaip tas laikas pasiskirsto. Mano lentelėse galima matyti, kad 2025 m. medui sukti ir fasuoti skirta apie 140 valandų. Tačiau kaip bitininkas aš esu ir vairuotojas (kuras – 148 Eur), ir vadybininkas (realizacijai skirta net 74 val.), ir net turinio kūrėjas. Kadangi „Medaus kalnas“ gyvuoja ir skaitmeninėje erdvėje, „Facebook“ puslapio ir svetainės priežiūrai bei fotografijai (tai mano hobis!) skyriau per 44 valandas. Galite sakyti: „Vytautai, kam tos nuotraukos, juk bitės dėl jų daugiau medaus neneša?“ Iš tiesų – neneša. Tačiau jos sukuria ryšį su pirkėju, pasitikėjimą produktu, leidžia parduoti ne tik medų, bet ir bitininkystės idėją. Tai nematoma, bet labai reali vertė. Per fotografiją galiu parodyti, koks iš tiesų gražus bičių gyvenimas bei kokią ramybę galima rasti bityne. 

Laiko pasiskirstymas pagal veiklą:

11,99 Eur/val. – kodėl tai teisingas įkainis?

Dažnai girdžiu bitininkus sakant: „Savo darbo neskaičiuoju, nes man tai tik malonumas“. Bitininkystė ir man nėra verslas ar pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tai papildomas malonus užsiėmimas, tačiau nusprendžiau būti sąžiningas. 2025 m. minimalus valandinis atlygis Lietuvoje siekė 6,35 Eur, atsižvelgdamas į savo pagrindinio darbo pajamas, aš savo valandą įkainojau 11,99 Eur. Tai nėra teorinis ar iš piršto laužtas skaičius – tai reali vertė, kurią mano laikas generuoja pagrindiniame darbe. Kiekviena valanda, praleista prie avilių, man reiškia atsisakymą uždirbti kitur. Neskaičiuodami šios vertės, iš esmės „dovanojame“ savo laiką.

Tikroji savikaina

Sudėjus visas 2025 m. išlaidas ir įvertinus darbo laiką pagal minėtą įkainį, skaičiai pasikeičia iš esmės, 1 kg medaus savikaina mano bityne šoktelėjo iki ~6,10 €.

Tai yra mano „nulinis taškas“. Pardavęs medų po 6,10 Eur, aš neuždirbu – aš primoku už tai, kad galiu bitininkauti. Nelieka lėšų investicijoms į naują įrangą, plėtrą ar pelno, kuris turėtų leisti bitynui tvariau vystytis.

Žvakės ir pikis: kur slypi efektyvumas?

Analizuodamas skaičius, pastebėjau ir pozityvių dalykų. Pavyzdžiui, žvakių gamyba. Jai skirta tik apie 30 valandų, o gautos pajamos viršijo 1 460 Eur. Tai pamoka mums visiems – pridėtinės vertės kūrimas iš vaško, pikio ar bičių duonelės yra tas kelias, kuris leidžia bitynui dirbti žymiai efektyviau, kai medaus rinka yra įtempta. Medus nėra vienintelis produktas, kuris generuoja bityno pajamas.

Mano klausimas bitininkams

Ar nebijome pirkėjui pasakyti, kiek iš tiesų kainuoja mūsų vasaros? Ar skaičiuojame savo darbo valandas, ar vis dar jas dovanojame? Nebijokime skaičiuoti. Tik žinodami tikrąją vertę, galėsime užtikrintai paaiškinti pirkėjams, kad „šis medus vertas kiekvieno cento, nes į jį sudėtos ne tik bičių pastangos, bet ir gyvenimo valandos“. Vertinkime savo laiką taip pat, kaip vertiname savo bites. Tik tada bitininkystė išliks tvariu ir gerbiamu amatu.

Vytautas Gaidelis, bitininkas ir projekto „Medaus kalnas“ įkūrėjas

Nuotr. straipsnio autoriaus.