2026 m. kovo 21 d. gausus būrys bičiulių susirinko į Akademijos kultūros centre (Kėdainių r.) vykusį visuotinį ataskaitinį Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) susirinkimą ir mokslinę-praktinę konferenciją.
Kas nuveikta per 2025 m.?
Renginio pradžioje Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas pristatė 2025 m. atlikto darbo ataskaitą. Prezidentas padėkojo Vilkaviškio bitininkų draugijai už puikiai suorganizuotą 47-ąją Lietuvos bitininkų šventę, pasidžiaugė, kad šis darbas suartino ir suvienijo draugijos narius.
Pasak LBS prezidento, šaunu, kad Lietuvoje atsiranda papildomų apiterapijos kursų, bitininkystės galima pasimokyti akademinėje aplinkoje.
Vienas iš pagrindinių LBS darbų 2025 m. buvo kova su medaus klastotėmis, medaus rinkos apsauga. Medaus tyrimams atlikti LBS bitininkai rinko paramos fondą. Bendradarbiaudama su Estijos laboratorija „Celvia“ ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, LBS pasiekė puikių rezultatų – iš prekybos buvo išimta kelios dešimtys tonų suklastoto medaus. Darbas bus tęsiamas.
Visus metus vyko įtemptos diskusijos su augalininkystės sektoriaus atstovais dėl besaikio pesticidų naudojimo. LBS laikosi pozicijos, kad reikia kovoti dėl švarių bičių produktų bei bičių sveikatos.
Bendradarbiaujama su kitų šalių bitininkų organizacijomis. 2025 m. vasario mėn. LBS atstovai dalyvavo Rygoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių mokslinių bitininkystės tyrimų simpoziume.
Prie LBS prisijungė stipri medaus juslinės analizės specialistų komanda: Jolita Smaidrienė, Rasa Nabažaitė, Ilma Paluckė, Rokas Rutkus. LBS prezidentas pabrėžė, kad svarbu ieškoti naujų rinkų, skatinti vartoti medų ir kitus bičių produktus. Džiugu, kad lietuviškas medus drauge su kitų šalių medumi pristatytas tarptautinėje ekspozicijoje „The Global Honey Bar“ pasauliniame bitininkystės kongrese „Apimondia 2025“.
LBS prezidentas paragino aktyviau kviesti bitininkus įsitraukti į draugijų veiklą.
Būsimų darbų planas
Visuotinio susirinkimo nariai susipažino su LBS finansinės veiklos ir revizijos ataskaitomis. LBS valdybos pirmininkas Gedeminas Kašėta pristatė būsimų darbų planą. Numatyti LBS darbai 2026 m.: dalyvavimas LR vyriausybinėse institucijose, visuomeninėse bei tarptautinėse organizacijose sprendžiant bitininkystei svarbius klausimus, žurnalo „Lietuvos bitininkas“ leidyba, informacijos bitininkams sklaida LBS svetainėje, socialiniame tinkle FB, medaus rinkos stebėsena, priežiūra, tyrimai, bendravimas su žiniasklaida, 2023–2027 m. laikotarpio paramos bitininkystės sektoriui taisyklių derinimas su ŽŪM, dalyvavimas Šiaurės-Baltijos šalių bitininkystės tarybos veikloje, pagalba XLVIII Lietuvos bitininkų šventės organizaciniam komitetui, konsultacijų teikimas bičių ligų gydymo, prevencijos klausimais ir kt.
Išrinkti nauji LBS valdybos nariai
LBS prezidentas padėkojo už darbą iš pareigų pasitraukusiems LBS valdybos nariams Sigitui Useliui ir Gediminui Olsevičiui. Į atsilaisvinusias LBS valdybos narių vietas Raseinių bitininkų draugija pasiūlė Viktorijos Šerkšnienės kandidatūrą, Vilkaviškio bitininkų draugija pasiūlė Jolitą Smaidrienę, Lietuvos apiterapeutų asociacija – Povilą Rimkų, LBS valdybos narys Algirdas Žiūkas – Paulių Chockevičių.
Stasys Pliuskys padėkojo už puikų darbą, diskutuojant su augalininkystės sektoriaus atstovais dėl žydinčių augalų purškimų, Biržų bitininkų draugijos „Bitė“ pirmininkui Mindaugui Butkevičiui, Kretingos bitininkų draugijos valdybos pirmininkui Giedriui Mačerniui. Tačiau šie bitininkai į LBS valdybos narius kandidatuoti atsisakė. Į LBS valdybos narius išrinkti daugiausia balsų surinkę kandidatai Jolita Smaidrienė ir Paulius Chockevičius.
Baigiantis susirinkimui, Gamtos tyrimų centro mokslininkė, LBS narė dr. Laima Blažytė-Čereškienė paprašė bitininkų palaikymo tamsiajai bitei.
Mokslinė-praktinė konferencija
Po pietų įvyko Lietuvos bitininkų sąjungos mokslinė-praktinė konferencija. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų mokslų fakulteto Bitininkystės centro vadovė dr. Agila Daukšienė supažindino su iš vyriškos lyties bičių tranų lervų gaunamu produktu – apilarnilu. Tai vertingas bičių produktas, tinkamai išgautas ir apdorotas jis gali suteikti papildomų pajamų bitininkams. Šis produktas turtingas aminorūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, hormonų, tačiau norint užtikrinti jo biologinį aktyvumą, tinkamą laikymo laiką ir patrauklią išvaizdą, reikalinga tam tikra surinkimo ir apdorojimo technologija. Moksliniai tyrimai rodo, kad apilarnilo vartojimas turi teigiamą poveikį sveikatinimui, be to, jis gali būti perspektyvus alternatyvus baltymų šaltinis žmonių ir gyvūnų mityboje.
Vytauto Didžiojo universtiteto Žemės ūkio akademijos mokslo tyrėjas, įmonės „Urbanbee.lt“ įkūrėjas Paulius Chockevičius savo pranešime pristatė medaus, surinkto iš LBS draugijų narių, molekulinių tyrimų rezultatus. Taikant DNR analizės metodus nustatyta meduje aptinkamų augalų taksonominė sudėtis, leidžianti identifikuoti pagrindinius Lietuvoje žydinčius augalus, formuojančius didžiąją dalį medaus botaninės kilmės. Taip pat pateikta meduje aptinkamos augalų biologinės įvairovės lyginamoji urbanizuotų ir kaimiškų teritorijų analizė. Pranešime aptarta šių tyrimų reikšmė medaus autentiškumo nustatymui, biologinės įvairovės vertinimui bei galimos tolesnių tyrimų kryptys.
LBS valdybos narys Algirdas Žiūkas pristatė Lietuvos medaus rinkos situaciją 2025 m. Kaip akcentavo pranešėjas, Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba puikiai žino apie netikro, padirbto medaus problemą. Ministerijos lygiu pažadėta skirti papildomų lėšų medaus autentiškumo tyrimams bei nuo 2026 m. tikrinti visą į Lietuvą importuojamą medų. Pasak A. Žiūko, LBS tikisi, kad greitu laiku prastos kokybės ir pigaus medaus importo srautas smarkiai sumažės, kas suteiks didesnes galimybes lietuviško medaus pardavimui vietinėje rinkoje.
Sertifikuota medaus juslinės analizės ekspertė, LBS lietuviško medaus kokybės populiarinimo darbo grupės narė Jolita Smaidrienė papasakojo, kaip buvo atrinktas Lietuvos bitininkų medus į pasaulinį bitininkystės kongresą „Apimondia“. Mūsų šalis pristatė devynias medaus rūšis: pavasarinį, vasaros žiedų, liepų, grikių, rapsų, Sosnovskio barščių, Vilniaus miesto stogų, drevinį ir tamsiųjų bičių suneštą miško medų. Prezentacijos tikslas buvo parodyti, kad net maža šalis gali pasiūlyti neįtikėtiną gamtos įvairovę ir kokybę. Pasak pranešėjos, kongreso lankytojai domėjosi viskuo: ar bitės renkasi žiedus iš natūralių pievų, ar bitininkaujame ekologiniuose ūkiuose, ar mūsų medus turi geografinės kilmės ženklą.
LBS konferencijos metu buvo galima paragauti medaus, kuris atstovavo Lietuvai kongrese „Apimondia“, padiskutuoti apie vienos ar kitos rūšies medaus skonio ir kvapo ypatybes.
LBS inf.