Netikėtai sustojus širdžiai šį pasaulį paliko Širvintų bitininkų draugijos pirmininkas Aleksandras Masiulionis (1951.06.06–2025.11.10). Liko neįgyvendinti ateities planai ir neužbaigti kasdieniški darbai.
Aleksandrą bitės lydėjo visą gyvenimą: nuo pat ankstyvos vaikystės iki paskutinio atodūsio. Abu jo seneliai buvo bitininkai, tėvelis taip pat prižiūrėjo bites. Aleksandras perėmė šeimos bityną, vienintelis iš gausios penkių brolių ir trijų seserų šeimos. Baigė agronomo mokslus Buivydiškių anuometiniame technikume, 1985 metais neakivaizdžiu būdu įgijo aukštąjį bitininko išsilavinimą Rusijos Riazanės bitininkystės institute. Sovietiniais laikais dirbo Ukmergės rajono Salomėjos Nėries kolūkio bitininku, po to Ukmergės gamykloje „Šilas“, kuri vienintelė tais laikais gamino avilius visai šaliai. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, grįžo į savo gimtinę Širvintų rajono Medinų kaime ir vertėsi ūkininkavimu, kurio pagrindinė dalis buvo bitynas.
Aleksandras buvo Lietuvos bitininkų sąjungos įkūrėjo hab. dr. Jono Balžeko artimas bendražygis ir padėjėjas daugiausia ūkiniuose reikaluose. Štai Lietuvos bitininkų sąjungos logotipą visuomeniniais pagrindais sukūrė jo sesuo Petrutė Masiulionytė, žinoma lietuvių taikomosios grafikos dailininkė. Jis pateikdavo gana originalių minčių, ko trūksta šalies bitininkystei ir kaip tai pabandyti įveikti. Pasižymėjo tokiais gerais charakterio bruožais kaip nuoširdumas ir geranoriškumas – visiems, jei galėdavo, padėdavo, nieko neįžeisdamas. Nuo 1995 metų Lietuvos bitininkų sąjungai pradėjus rengti mokomąsias išvykas į kitas Europos šalis, jis buvo pats aktyviausias šių išvykų dalyvis.
Širvintų rajono bendruomenėje buvo žinomas kaip aktyvus narys, rajono bitininkų draugijai vadovavo nuo pat 1992 metų.
Labai gaila, kad Aleksandras iškeliavo Anapilin palikdamas šalies bitininkų bendruomenę, bet jis buvo ir liks mūsų bendruomenės istorijos dalis.
Lietuvos bitininkų sąjunga
Violetos Pažusytės nuotr.