Šių metų sausio pabaigoje Lietuvos bitininkų sąjunga drauge su kitomis Šiaurės-Baltijos šalių bitininkų organizacijomis pasirašė Latvijos bitininkų asociacijos inicijuotą laišką Europos Komisijai dėl sudėtingos medaus rinkos situacijos Europos Sąjungoje (ES).
Dalinamės iš Europos Komisijos gautu atsakymu.
„Dėkojame už Jūsų laišką dėl Europos Sąjungos medaus rinkos apsaugos. Kova su medaus klastojimu yra labai svarbi Europos Komisijos darbotvarkės dalis. Medaus falsifikavimas yra gėdinga praktika, dėl kurios klaidinami vartotojai ir bitininkai patiria nesąžiningą konkurenciją.
Komisija rimtai įvertino 2021–2022 m. atlikto importuojamo medaus klastojimo tyrimų rezultatus ir ėmėsi priemonių. Nacionalinės valdžios institucijos buvo paragintos sustiprinti oficialią kontrolę vidaus rinkoje ir ES pasienyje bei pritaikyti savo tyrimo metodus. Buvo nustatytas papildomas reikalavimas importui: trečiosios šalys privalo patvirtinti įvežamo į ES medaus autentiškumą sertifikatais. Nuo 2024 m. lapkričio 29 d. medų importuoti galima tik iš įmonių, įtrauktų į sąrašą pagal Oficialios kontrolės reglamentą. Tai leidžia valstybėms narėms taikyti griežtesnę importuojamo medaus kontrolę ir pagerinti į ES importuojamo medaus atsekamumą.
Komisija vykdo projektą, kuriuo siekiama patvirtinti tyrimų metodus medaus falsifikavimui su cukraus sirupais aptikti. Mokslo bendruomenei pritarus, metodai bus pagrįsti skysčių chromatografija ir branduoliniu magnetiniu rezonansu. Planuojama, kad projektas bus pradėtas vykdyti 2026 m. pabaigoje. Komisija panaudos šiuos rezultatus rengdama įgyvendinimo reglamentą, kad analizės metodai ir kriterijai būtų įteisinti.
Taip pat EK įsteigė Medaus platformą, kurios tikslas – pateikti patikimus kriterijus ir metodus, užtikrinančius medaus autentiškumą. Iki šiol įvyko du susitikimai, ieškoma būdų, kaip išvengti medaus perkaitinimo ir filtravimo, kaip užtikrinti medaus atsekamumą.
Metinis ES finansavimas bitininkystės sektoriui 2021 m. padidėjo nuo 40 iki 60 mln. Eur. Pridėjus nacionalinį finansavimą, šis skaičius padvigubėja iki 120 mln. Eur, valstybės narės gali pasirinkti padidinti nacionalinį bendrą finansavimą iki 70 %. Parama gali būti teikiama mokymo ir konsultavimo paslaugoms, moksliniams tyrimams vykdyti, bitininkystės produktų ir bičių žūčių laboratorinei analizei, investicijoms, skirtoms gerinti gamybą, kovoti su kenkėjais ir ligomis bei užkirsti kelią nepalankių klimato sąlygų daromai žalai, taip pat bitininkystės produktų kokybei gerinti.
Be to, bitininkai gali būti remiami ir pagal kitas Bendrosios žemės ūkio politikos strateginio plano priemones, pvz., gamintojų organizacijų steigimui, investicijoms į bitininkystę ir perdirbimą, dalyvavimui kokybės schemose, ekologiniam ūkininkavimui ir tiksliniams agrarinės aplinkosaugos bei klimato įsipareigojimams bitininkystės srityje.“
Lietuvos bitininkų sąjungos inf.