Kovo 26 d. Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) atstovai Aplinkos ministerijos kvietimu dalyvavo pasitarime dėl vietinės tamsiosios bitės porūšio (Apis melifera melifera) būklės šalyje, apsaugos, reglamentavimo. Susitikime taip pat dalyvavo Gamtos tyrimų centro, Dzūkijos nacionalinio parko, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, Lietuvos tamsiosios bitės asociacijos, Lietuvos bitininkų konfederacijos, Lietuvos bitininkų profesionalų asociacijos „Austėja“ nariai.
Aplinkos ministerijos specialistė Laura Janulaitienė pristatė susitikime dalyvaujančius Raudonosios knygos komisijos atstovus, kurie išklausę diskusijas teiks rekomendacijas aplinkos ministrui, ar įtraukti vietinės tamsiosios bitės porūšį į Raudonąją knygą, ar ne. Siekiama, kad saugoma rūšis išliktų gyvybinga ir ateityje.
Anot Gamtos tyrimų centro mokslininko Eduardo Budrio, tai sengirių rūšis, kuriai tinkamiausia gyventi aplinka – didelės drevės miške, daugiausia šių bičių rasta senuose ąžuoluose, aukštai lajoje. Ši laukinė populiacija išnyko dėl sengirių iškirtimo. Taigi tikslas – sudaryti, atkurti sąlygas, kad tamsioji bitė išsigrynintų. Drevėse gyvenančių bičių išsaugojimu turėtų rūpintis Raudonosios knygos komisija, aviliuose gyvenančių – ŽŪM. Mokslininko nuomone, turėtų būti saugoma patikrinta senoji populiacija tam tikroje rezervato teritorijoje.
Lietuvos bitininkų sąjungos vadovas Juozas Olekas išsakė poziciją, kad LBS palaiko tamsiosios bitės atgaivinimą, gryninimą ir tyrimus tam tikroje apibrėžtoje teritorijoje. LBS prezidentas pasidalino bitininkų nuogąstavimais, kaip bus su tamsiosios bitės apsaugos zonomis, kas atliks kontrolę, ar nekils įtampa tarp bitininkaujančiųjų su produktyvių veislių bitėmis ir tarp laikančiųjų tamsiąsias bites.
Lietuvos bitininkų profesionalų asociacija ,,Austėja”, Lietuvos bitininkų konfederacija, Nacionalinė bičių selekcininkų asociacija pasisakė už tamsiosios bitės išsaugojimą uždaroje teritorijoje, nemokant kompensacijų. Jų nuomone, tamsiosios bitės platinimas visoje Lietuvos teritorijoje su 177 € kompensacija yra žalingas bitininkystės ūkiams, orientuotiems į bičių produktų gavybą.
E. Budrio teigimu, rapsų laukuose tamsiosios bitės net ir neišgyventų, tad šiems bitininkams nerekomenduoja mokėti paramos, kompensacija dėl patirtų nuostolių turėtų būti mokama tik bitininkams, kurie laiko tamsiąsias bites miškuose.
Lietuvos tamsiosios bitės asociacijos vadovo Arūno Adžgausko teigimu, tamsioji bitė turi būti platinama visoje Lietuvos teritorijoje, išgryninimas turi vykti visur, kur medinga aplinka.
ŽŪM specialisto Arūno Šileikos siūlymu, reikia diskusijų konkrečiomis temomis, kas vertina, kas neša atsakomybę, kas išduoda pažymėjimus.
Raudonosios knygos komisijos atstovų nuomone, vabzdžių apdulkintojų mažėja, tad tamsiąją bitę reikia turėti, saugoti.
Baigiantis susitikimui Aplinkos ministerijos specialistai patikino, jog ir toliau vyks diskusijos, kad niekas nenukentėtų, kad būtų suderinti aplinkosauginiai ir ūkiniai tikslai.