Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas ir valdybos narys Sigitas Uselis pasidalijo pirmaisiais įspūdžiais iš šių metų rugsėjo 4–9 d. Santjago mieste (Čilėje) vykusio 48-ojo pasaulinės bitininkų organizacijos „Apimondia“ kongreso.

Kongresas vyko šiek tiek skurdesnėje aplinkoje, tačiau buvo labai produktyvus, įdomus savo moksliniais pranešimais, atviromis argumentuotomis diskusijomis. Kongrese dalyvavo beveik keturi tūkstančiai bitininkų. Kartu vyko ir „Apiexpo“ (bitininkystės inventoriaus, produktų ir bičių sveikatos priemonių paroda) bei organizacijos „Apimondia“ generalinė asamblėja. Iš Baltijos šalių dalyvavo tik Lietuvos atstovai – šio pranešimo autoriai. Kongrese buvo perskaityta 250 mokslinių, pristatyta 450 stendinių pranešimų. Stengėmės kuo plačiau aprėpti įvairias temas. Dalyvavome Europos bitininkų apskritojo stalo diskusijoje: čia pristatyta bitininkystės situacija Lietuvoje, aktualios Europos bitininkams problemos, Europos Parlamente vykstančios diskusijos, aptarti medaus padirbinėjimo problemų sprendimai Europos Sąjungoje. 

Bičių sveikata. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas Varroa erkių ir virusų sukeliamoms ligoms, bet taip pat buvo diskutuojama dėl kai kurioms šalims labai aktualių problemų, sukeliamų mažojo avilio vabalo bei plintančių Azijos didžiųjų širšių.

Apiterapija. Pranešimuose buvo pateikiama bičių produktų daroma teigiama įtaka žmonių sveikatai, ypač pabrėžiant antibakterinį ir antioksidacinį poveikį. Kaip ir ankstesniuose kongresuose, pagrindinę pranešimų dalį sudarė propolio savybių ir sveikatinamojo poveikio žmonėms tyrimai. Taip pat pastebima propolio naudojimo gyvūnų ligoms gydyti tendencija. Tai rodo, kad propolio paklausa tik augs, tad bitininkams reikia tobulinti jo surinkimo būdus.

Organizaciniai reikalai. Visose šalyse bitininkystės sektoriaus problemos gana panašios. Tai bičių sveikata, medaus padirbinėjimas ir kainos, bitininkų edukacija ir bitininkų organizacijų veiklos stiprinimas. Pateiktuose pranešimuose buvo pabrėžta bitininkų organizacijų veiklos stiprinimo būtinybė. Ją sudaro narių problemų išsiaiškinimas, konsultacijų ir mokymų organizavimas, pačių organizacijų ir narių atstovavimo stiprinimas, finansinis organizacijų stabilumas, pasaulinių mokslinių ir praktinių naujovių pritaikymas.

Po kongreso kaip jau įprasta vyko techniniai turai, t. y. išvykos į su bitininkyste susijusias vietas. Dalyvavome dviejuose skirtinguose turuose.

Vienas iš turų vyko bitininkystės ūkyje, užsiimančiame medaus perdirbimu bei bičių panaudojimų vaismedžiams apdulkinti. Ši bitininkystės įmonė kasmet išfasuoja apie 50 tonų savo ekologinės bitininkystės ūkyje (jį sudaro 3500 bičių šeimų) surinkto medaus ir realizuoja Čilėje, nedidelį kiekį eksportuoja. Įmonėje dirba 14 darbuotojų, bet bites prižiūri tik keturi bitininkai. Dalis bičių šeimų sezono metu vežamos į sodininkystės ūkius apdulkinti vaismedžių. Vienam hektarui sodo skiriamos keturios šeimos. Už vienos šeimos laikymą žydinčiame sode bitininkas gauna 30 JAV dolerių atlygį (už dvi savaites). Ta pati šeima panaudojama skirtinguose ūkiuose skirtingiems vaismedžiams apdulkinti. Apskaičiuota, kad bičių apdulkinimas iki trečdalio padidina vyšnių ir obelų sodų derlių bei absoliučiai būtinas migdolų sodams.

Kito turo metu susipažinome su bityno pritaikymu apiturizmui. Prieš keletą metų bityno, pavadinimu „Casa de la Miel“, kuriame yra apie 120 bičių šeimų, savininkai nutarė perkvalifikuoti savo veiklą nuo medaus gamybos eksportui į visuomenės supažindinimą su bičių pasauliu. Čilės medaus eksportas šiuo metu yra beveik užstrigęs, o kai jis vyko, bitininkai už 1 kilogramą medaus gaudavo maždaug 2 JAV dolerius. Minėtas bitynas buvo vienas iš pirmųjų šalyje perkvalifikavęs savo veiklą edukacine kryptimi. 2–3 val. programa vienam dalyviui kainuoja apie 15 JAV dolerių. Kartu įvyko ir bityno persiorientavimas į tiesioginius pardavimus internetu (siūloma įsigyti ne tik medaus, bet ir jo mišinių su citrusiniais vaisiais bei imbieru). Dalis medaus panaudojama ir midui gaminti.

Kongreso metu vykusioje generalinėje asamblėjoje buvo patikslinti organizacijos įstatai, priimta naujų narių, iš organizacijos pašalinta Rusijos žemės ūkio ministerija, keletas nario mokestį nesumokėjusios bitininkų asociacijų neteko pilno narystės statuso, naujai kadencijai perrinktas prezidentas amerikietis dr. Jeffas Pettis, išrinkti ar perrinkti pavaduotojai, komisijų pirmininkai. Nubalsuota, kad 2027 m. jubiliejinis 50-asis kongresas vyks Tanzanijoje.

Susivienijusios Skandinavijos šalių – Švedijos, Norvegijos ir Danijos – bitininkų asociacijos kviečia 2025 m. atvykti į 49-ąjį kongresą „Apimondia“, kuris vyks Kopenhagoje.

Kviečiame ir mes pasiplanuoti ir nuvykti – ne tik pasiklausyti, bet ir pasidalinti patirtimi. Kvietimas galioja visiems Lietuvos bitininkų sąjungos nariams. 

Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas, valdybos narys Sigitas Uselis