Europos Sąjungoje nyksta kas trečia bičių, drugelių ir žiedmusių rūšis. Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Naujas apdulkintojų politikos kursas”, padėsiantį kovoti su nerimą keliančiu apdulkintojų vabzdžių skaičiaus mažėjimu Europoje.
Siekiant iki 2030 m. sustabdyti laukinių apdulkintojų nykimą, numatyti konkretūs tikslai, o jiems skirti veiksmai suskirstyti pagal tris prioritetus. Pagrindinis – gerinti apdulkintojų išsaugojimą ir šalinti jų nykimo priežastis. To bus siekiama:
- geriau saugant rūšis ir buveines. EK baigs rengti apdulkintojų rūšių, kurioms gresia išnykimas, apsaugos planus ir nustatys pagal Buveinių direktyvą saugomoms buveinėms būdingus apdulkintojus, kuriuos valstybės narės turėtų saugoti. Taip pat kartu su valstybėmis narėmis parengs apdulkintojams skirtų ekologinių koridorių, arba „Zvimbtakių“, tinklo planą;
- atkuriant buveines žemės ūkio kraštovaizdžiuose, pagal Bendrąją žemės ūkio politiką labiau remiant apdulkintojams palankų ūkininkavimą;
- mažinant pesticidų naudojimo poveikį apdulkintojams. Moksliniai tyrimai rodo, jog pagrindinė apdulkintojų nykimo priežastis yra pernelyg didelis pesticidų naudojimas, todėl labai svarbu mažinti jų keliamą riziką ir naudojimą, kaip siūloma EK pasiūlyme dėl tausiojo pesticidų naudojimo reglamento;
- padedant apdulkintojams išvengti poveikio, kurį daro klimato kaita, invazinės svetimos rūšys ir kitos grėsmės.
Taip pat bus siekiama gerinti žinias apie apdulkintojų nykimą, to priežastis ir padarinius. Bus sukurta nuodugnios stebėsenos sistema, remiami moksliniai tyrimai ir vertinimas, pvz., iki 2025 m bus nustatyti pagrindiniai apdulkintojų plotai (angl. Key Pollinator Areas). Bus imtasi gebėjimų stiprinimo ir žinių sklaidos tikslinių priemonių.
Dar vienas prioritetas – visuomenės telkimas ir strateginio planavimo bei bendradarbiavimo skatinimas. EK padės valstybėms narėms rengti nacionalines apdulkintojų strategijas. EK ir valstybės narės taip pat turi padėti veikti piliečiams ir įmonėms, pavyzdžiui, didindamos visuomenės informuotumą ir remdamos piliečių švietimą.
Visas veiksmų sąrašas pateiktas komunikato „Naujas apdulkintojų politikos kursas“ priede.
Apdulkintojams nykstant kyla didelių grėsmių – Lietuvos sprendimai
Apdulkintojai yra neatsiejama sveikų ekosistemų dalis. Nuo apdulkinimo priklauso maždaug 80 proc. pasėlių ir laukinių žydinčių augalų, todėl šių vabzdžių nykimas yra viena didžiausių grėsmių gamtai, žmonių gerovei ir apsirūpinimui maistu.
Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. ES žemės ūkyje būtų 50 proc. sumažintas pesticidų naudojimas. Taip pat planuojama, kad ketvirtadalis ES žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos priemonės taip pat prisidėsiančios ir prie laukinių apdulkintojų apsaugos: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir kitos su biologinės įvairovės bei agroekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu susijusios priemonės. Ekologinio ūkininkavimo ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo bei kitos veiklos taip pat prisidės prie laukinių apdulkintojų saugojimo.
Nors naujasis EK komunikatas pirmiausia yra skirtas laukinių apdulkintojų išsaugojimui, naminių bičių apsaugos svarba yra ne ką mažesnė. 2023-2027 metais Lietuvos bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln.
Daugiau apie tai, kokia parama bitininkai skatinami vystyti veiklą, skaitykite čia.