Lietuvos bitininkų sąjungos atstovai Sigitas Uselis, Algirdas Amšiejus, Tautvydas Vaičiūnas, Laimonas Galvonas ir Arūnas Adžgauskas dalyvavo Šiaurės – Baltijos bičių tarybos (Nordic-Baltic Bee Council, toliau NBBC) susirinkime balandžio 6 – 8 d. Kopenhagoje, Danijoje.

NBBC sudaro 7 valstybių (Danija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) bitininkų asociacijos, kurios vienija didžiąją daugumą bitininkų savo valstybėse, tad Lietuvą atstovauja LBS. Susikūrus pirminiam šios tarybos variantui jame dalyvavo Šiaurinės Europos valstybės (Danija, Norvegija, Švedija, Suomija), tačiau vėliau prisijungė ir Baltijos šalys dėl savo panašaus klimato ir bitininkystės ypatybių. Kiekvienais metais vis kitoje valstybėje narėje rengiamas susirinkimas ir mes LBS dalyviai buvome labai maloniai sutikti, kadangi paskutinį kartą Lietuvos atstovai dalyvavo prieš 10 metų.

Susirinkimas susideda iš 3 dienų:
• Pirmoji diena skirta bitininkystės specialistams, t.y. priimančioji organizacija pristato savo turimą darbo vietą ir sąlygas, supažindina su atliekama veikla, dirbančiu personalu, antroji dienos pusė skiriama bitininkystės specialistų trumpiems pristatymams ir diskusijoms aktualiomis temomis, naujų bendradarbiavimų paieškai.
• Antroji ir trečioji dienos yra panašios, t.y. per abi dienas pristatomi naujausi atlikti ir atliekami moksliniai tyrimai, pasidalinama naujausia informacija narių bitininkystės sektoriuose, vyksta NBBC posėdis, kuriame nutariami aktualiausi klausimai, narės abi dienas vykdo kultūrinį savo bitininkystės sektoriaus pristatymą, kuriame galima susipažinti su naujausiais atliktais darbais, vykdomais projektais, produkcijos pateikimo būdais ir t.t.

Pirmoji diena:

Iš ryto, vos tik atskridę ir papusryčiavę, vykstame į Danijos bitininkų asociacijos pagrindinę būstinę. Ji įsikūrusi „Verslo spiečiuje“, t.y. vietoje, kurioje glaudžiasi daug įvairių skirtingas veiklas užsiimančių įmonių ir organizacijų. Danijos bitininkų asociacija šiuo sprendimu labai džiaugiasi, kadangi sugedus įrenginiams (kompiuteriams, projektoriams ir t.t.), prireikus teisinės ar kitokios pagalbos ją visą suranda čia pat (efektyviau bei ekonomiškiau). Danijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, veikia regioninės bitininkų asociacijos („būreliai“), kurių veiklą jungia viena bendra Danijos bitininkų asociacija (vienija apie 7000 narių, 80-90 % nuo visų valstybės bitininkų). Nario mokestis visiems bitininkams vienodas – 140 € (mokestis padalinamas 100 € centrinei bitininkų asociacijai ir 40 € regioninei bitininkų asociacijai). Asociacijos svarbiausios užduotys bitininkų atstovavimas valstybinėse institucijose, informacinių leidinių leidyba (leidžiama kiekvieną mėnesį po leidinį/brošiūrą), medaus etikečių spausdinimas ir pardavimas bitininkams.

Aprodžius darbo vietas, kuriose dirba 7 asociacijos darbuotojai, asociacijos bityną, Danijos bitininkų asociacija pristatė savo naujausią projektą, kurį vykdo pastaruosius 3 metus – bičių produktų tyrimo laboratoriją, pritaikytą atlikti aktualiausius tyrimus bitininkams, be abejo, pirmiausia medaus. Šis projektas kilo dėl to, jog bitininkai turėjo per mažai galimybių išsitirti medų (dažniausiai norint tai atlikti reikėdavo siųsti mėginius į kaimyninių valstybių laboratorijas), tad tai buvo brangesnė, ilgiau užtrunkanti paslauga. Asociacija nusprendė šią funkciją perimti bei teikti šią paslaugą bitininkams. Projektas dar tebevykdomas bei plėtojamas, dėl to didėja tiek tyrimų, kuriuos galima atlikti jų laboratorijoje, tiek bitininkų, dalyvaujančių programoje, kiekiai. Šiuo metu galima ištirti medaus drėgmę, vandens aktyvumą, diastazę, fruktozės ir gliukozės santykį, HMF, laisvųjų rūgščių kiekį, elektrinis laidumas, šiuo metu dirbama norint praplėsti teikiamų tyrimų kiekį analizuojant žiedadulkes, visi tyrimai atliekami anonimiškai (pats bitininkas užregistruoja mėginį bei gauna identifikacijos kodą, kuriuo remiantis po to atsiunčiami gauti rezultatai). Šiuo metu asociacijos laboratorija nėra akredituota ir greitai tai nebus pasiekta, tačiau pagrindinė projekto misija yra priartinti bičių produktų analizę arčiau bitininkų, t.y. kad šias paslaugas būtų galima gauti greičiau, pigiau ir patogiau, ypač savikontrolės tikslais, be to nuo šių metų medus, atitinkantis aukštesnius reikalavimus, galės įsigyti papildomą tai įrodančią etiketę, kuri padės bitininkams lengviau parduoti produkciją, ypač kovojant su įvežtiniu medumi. Dalyviams buvo aprodyta visa naudojama įranga, paaiškintas veikimas bei atliktas poros medaus mėginių tyrimas.

Antra dienos pusė buvo skirta bitininkystės specialistų pristatymams, įžvalgoms ir diskusijoms:

• Norvegijos bitininkų asociacija užsakė apklausą (t.y. apklausą atliko nepriklausoma agentūra, tačiau asociacija dalyvavo formuojant klausimus apklausai) apie bičių produktų naudojimą, visuomenės susipažinimą su bitininkyste ir požiūrį į šį sektorių. Tai buvo pirmi metai, kuomet atliekamas toks tyrimas, planuoja tai kartoti bent kas keletą metų, jog matytųsi pokyčiai, tačiau ir dabar gavo atsakymus į tokius klausimus kiek norvegai nuolat vartoja medų, kiek svarbu, tai ar norvegiškas medus, kiek galėtų patys bitininkauti, taip pat ar bitininkai atlieka svarbų darbą ir t.t.
• Bitininkystės specialistė Lotta Fabricius Kristiansen (Švedija)  pateikė pasiūlymą steigti „Šiaurinių valstybių bičių sveikatingumo“ grupę (The northern bee health group). Šis pasiūlymas kilo, kadangi gauta užklausų iš Š. Amerikos, Kanados bitininkystės mokslininkų ir specialistų, kuriems Šiaurinė Europos dalis yra labai įdomi dėl panašių klimato sąlygų, dėl to galima keistis informacija bei kartu spręsti iškylančias problemas (kaip ir Europoje labai skiriasi klimato sąlygos tarp šiaurinės ir pietinės dalies, tai ir Amerikos žemyne tas pats, tad tarpžemyninis bendradarbiavimas tikrai turi prasmės). Nutarta siekti užmegzti kontaktus bei ieškoti finansavimų, kaip ateityje būtų galima plėsti bendradarbiavimą.
• Bitininkystės specialistas Bjørn Dahle (Norvegija) pristatė Norvegijoje kilusią problemą dėl semikarbazido liekanų radimo viržių meduje. Norvegijoje pagrindinis medunešis vyksta iš viržių, šis medus vertinamas bei turi aukštą kainą, tačiau pastaruosius porą metų bitininkai susidūrė su šio medaus eksporto problema dėl semikarbazido likučių jame. Praėjus dviems metams pagaliau ši problema pradeda išsispręsti bei viržių medus vėl pradedamas eksportuoti, tačiau vėl dar kyla problemų surandant šios medžiagos atsiradimo priežasčių, kol kas tikrinama keletas hipotezių ir tikimasi, jog per ateinančius metus šios problemos nebeliks.
• Pristatyta problema dėl medaus sudėties (žiedadulkių) nustatymo. Ši analizė atliekamas mažai kur (įprastai kiekvienoje valstybėje yra tik po keletą žmonių, kurie gali atlikti šį nustatymą), šių specialistų pilnas apmokymas yra ilgas ir sudėtingas, taip pat reikalinga pakankama darbo patirtis, kaupiant žinias, dėl to galvojama inicijuoti NBBC narėse šių specialistų pirminį apmokymą, t.y. sudarant apie 20 specialistų grupę bei apmokant juos atpažinti savo valstybėje pagrindinių 20 – 30 augalų žiedadulkes, kurios ir taip dažniausiai pasitaiko, tad tiriant 90 % medaus mėginių tokios apimties užtektų. Vokietijos laboratorinių pavyzdžiais, kuomet tiriama iki 500 skirtingų žiedadulkių, galvojama nesekti, kadangi tai yra brangu bei užtrunka daug laiko apmokyti specialistus.
• NBBC gavo pasiūlymą prisijungti prie projekto „Beelife“ –tai Europinė nevyriausybinė organizacija (NVO), kuri siekia šviesesnės bičių ir apdulkintojų ateities, gerina jų apsaugą ir bendradarbiavimą žemės ūkio sistemoje. Ši organizacija daug prisidėjo prie glifosato uždraudimo, projekto „Bičių savaitė“ sukūrimo, tačiau susirinkimo taip pat metu buvo išsakytos pastabos, jog ši organizacija gana politikuota, taip pat dauguma ne visos problemos sprendžiamos atsižvelgiant į bičių ir bitininkų interesus, dėl to nuspręsta kiekviena NBBC asociacijai savarankiškai nuspręsti, ar nori prisijungti prie šios NVO.
• Norvegijos bitininkų asociacija nuo 2021 m. savo interneto svetainėje sukūrė sistemą, kurioje žmonės, bitininkai gali registruoti pamatytus spiečius, o tuo susidomėję bitininkai gali atvykti šiuos spiečius nusiimti. Taip sprendžiama problema, kuomet paprasti žmonės, susidūrę su atskridusiais spiečiais į jų sodus, ūkinius pastatus ir t.t. gali kreiptis į bitininkus, dažniausiai bitininkai šią paslaugą teikia nemokamai. Kalbėta apie tai, jog visgi spiečių gaudymas yra gana pavojingas darbas, kas keletą metų vis pasitaiko atvejų, kuomet bitininkai tai atlikdami sunkiai susižeidžia (dažniausiai nukrenta), dėl to diskutuota, jog visgi šiuos darbus atliekantys bitininkai turėtų būti specialiai paruošti (apmokyti, turėti įrangą saugiam lipimui į medžius ar pastatus). Kol kas šis projektas dar šviežias, dėl to per 2021 m. buvo pateikta tik iki 100 užklausų, taip pat pasitaikė nemažai atvejų, kuomet pranešus apie bičių spiečius, visgi tai buvo širšės ar kiti vabzdžiai.
• Bitininkystės specialistas Janis Kronbergs (Latvija) moderavo diskusiją dėl visose valstybėse renkamų bitininkystės duomenis (bičių produktų gamyboje, pardavimuose, moksliniuose tyrimuose, visuomenės informavime), tačiau šie duomenys retai panaudojami modelių sukūrimui, kurie padėtų bitininkams priimti sprendimus tiek mėgėjiškuose, tiek profesionaliuose bitynuose. Tačiau problema, jog tai yra brangus ir sudėtingas procesas, dėl to nedidelės valstybės nepajėgios pačios atlikti tokių darbų, tad NBBC valstybėse būtų galima sukurti bendrą darbo grupę, kurios tuo užsiimtų. Įdomu tai, kad vis daugiau NBBC asociacijų yra gavusios finansavimus valstybės mastu ir įgyvendinusios projektus, kuomet valstybės teritorijoje išdėstomos išmaniosios svarstyklės ir jų gaunami duomenys pateikiami viešai visiems bitininkams. Danija šiuo metu turi 60 svarstyklių (Danija pagal plotą yra 1,5 karto mažesnė už Lietuvą) ir bitininkai pagal artimiausių svarstyklių rodmenis gali pamatyti, ar šiuo metu vyksta medunešis ir t.t. Be abejo labai svarbu tai, jog svarstyklių techninė būklė turi būti nuolat palaikoma (gedimai ir sutrikimai yra įprasta), taip pat svarbu, kad bitininkai, kurių bitynuose yra padėtos šios svarstyklės, stengtųsi kaip galima mažiau įtakoti rezultatus (negalima dažnai lįstu į avilius, tačiau reikia užtikrinti, jog bičių šeima nespies ir t.t.)
• Danijos bitininkų asociacija pristatė savo šalyje naudojamas populiariausias avilio svarstykles. Vis daugiau bitininkų naudojasi šiuo įrankiu savo bityne nuotoliniu būdu nustatant situaciją, gamtos sąlygas, dėl to didėjanti paklausa, galimi svarstyklių patobulinimai verčia ir prisitaikyti avilio svarstyklių gamintojus. Vienos tokios atnaujintos svarstyklės taip pat buvo pristatytos, kurios turi tvirtesnį pagrindą, geriau apsaugotą valdymo bloką ir bateriją, patogesnį naudojimą patikimesnį veikimą.
• Bitininkystės specialistas Björn Gustavsson (Švedija) moderavo diskusiją dėl tranų šalinimo siekiant sumažinti varoa erkių populiaciją. Pagrindiniai akcentai buvo dėl šio metodo veiksmingumo, dėl naudojimo trukmės (kuriuo sezono metu ir kiek laiko) bei rėmelio struktūros, kuri turėtų būti naudojama (1 ar 3 skyrių rėmas avilio lizde). Bandymai su šiuo gydymo metodu buvo ir yra atliekami visose NBBC valstybėse ir šiais duomenimis buvo pasidalinta, tačiau skirtumų buvo, t.y. vienuose tyrimuose 3 skyrių rėmas tranams buvo efektyvesnis, kituose tyrimuose nepastebėta skirtumų, taip pat vis tiek išlieka klausimas, kiek efektyviausia laiko laikyti šį rėmą avilyje ir kada jau reikėtų išimti, tad dar nėra pilnai atsakyta į visus su šiuo metodu susijusius klausimus.

Plačiau apie susirinkimo antrą ir trečią dieną (lietuvių kalba su pristatymų aprašymais) bus paskelbta ateinančiame žurnalo “Lietuvos bitininkas” numeryje.

Parengė LBS Valdybos pirmininkas Tautvydas Vaičiūnas