Naujienos ir įvykiai

Grįžti į įvykių sąrašą
2021-10-24

Medaus politinė krizė – reikalaujama tikslesnio ženklinimo

Autorė: Violeta Gustaitytė (valstietis.lt)

Senas bitininkystės tradicijas turinčios ir rinkai aukštos kokybės medų tiekiančios Europos Sąjungos (ES) šalys jau ne pirmus metus reiškia nepasitenkinimą dėl medaus mišinių ženklinimo. Jei medus kilęs iš daugiau nei vienos ES valstybės narės arba trečiosios šalies, jis žymimas kaip „ES medaus mišinys“, „Ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“.

Dabar ES Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija reikalauja atnaujinti medaus mišinio ženklinimo taisykles ir deda visas pastangas, kad medaus kilmė būtų žymima konkrečiau – vartotojai turėtų aiškiai matyti, iš kurios šalies kilęs įvairių rūšių medus mišiniuose. Dabar galiojančios taisyklės numato, kad jei medus iš ES yra maišomas su importuotu medumi, pavyzdžiui, iš Kinijos, ant pakuotės turi būti tik bendrai nurodyta, kad tai yra ES ir ne ES medaus mišinys. Slovėnai atkreipia dėmesį, jog teoriškai mažas kiekis ES medaus gali būti maišomas su dideliu kiekiu pigesnių importuotų mišinių, o vartotojai negali aiškiai to suprasti. Slovėnijos žemės ūkio ministras Joze Podgorsekas įsitikinęs, jog medaus mišinių ženklinimo etiketėse nurodant, iš kurios šalies kilęs medus, sustiprėtų ES bitininkų konkurencingumas tarptautinėje rinkoje.

Kiek siūlomi medaus mišinio ženklinimo taisyklių pakeitimai būtų svarbūs mūsų šalies vartotojams ir bitininkams? Ar Lietuva turėtų paremti Slovėnijos iniciatyvą?

Slovėnijos žemės ūkyje bitininkystė užima svarbią vietą, todėl nenuostabu, jog ši šalis ėmėsi iniciatyvos, kad būtų pakeista medaus mišinių ženklinimo tvarka. Šį klausimą mes svarstėme sąjungos visuotiniame susirinkime. Lietuvos bitininkų sąjungos pozicija yra tokia pati kaip ir Slovėnijos – medaus mišinio etiketėje turi būti nurodoma, iš kurių šalių kilęs medus yra medaus mišinyje. Be to, manome, jog šalys, kurių medus sudaro mišinį, etiketėje turėtų būti nurodomos mažėjimo tvarka – pagal tai, kiek procentų jos medaus yra mišinyje. Nurodytame sąraše turėtų būti išvardytos visų skirtingos kilmės šalių medus, kurių mišinio sudėtyje yra bent 2 proc. Žymenys „ES medaus mišinys“, „Ne ES medaus mišinys“, „ES ir ne ES medaus mišinys“ kartu su valstybių, kurių medus sudaro nurodytą medaus mišinį, sąrašas etiketėje turi būti pažymėtas didesniu šriftu, labiau matomoje vietoje, kad vartotojas šią informaciją tikrai pamatytų ir būtų išsamiai informuotas.

Mūsų bitininkų sąjunga (LBS) nutarė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, Lietuvos europarlamentarus, prašydami pritarti mūsų nuostatoms ir paremti Slovėnijos poziciją.

Sigitas Uselis, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas

 

Medaus mišinio ženklinimo pakeitimai labai svarbūs ir bitininkams, ir vartotojams. Pastarieji turėtų galimybę rinktis, matydami išsamią informaciją apie medų, ir pirkti kokybišką produktą, o Lietuvos bitininkų tiekiamas kokybiškas medus galėtų labiau konkuruoti su įvežtiniais medaus mišiniais.

Slovėnų iniciatyvą reikėtų palaikyti. Jeigu būtų įgyvendintas Slovėnijos siūlomas reikalavimas konkrečiau žymėti medaus kilmės šalį, nurodyti, iš kurios šalies kilęs įvairių rūšių medus mišiniuose, laimėtų ir vartotojai, ir bitininkai.

Prekybos centrai pirkėjams siūlo ir lietuvišką, ir įvežtinį iš kitų šalių medų, medaus mišinius. Pagal dabar galiojančias taisykles medaus mišinys iš ES ir trečiųjų šalių medaus ženklinimo etiketėje gali būti žymimas kaip „ES ir ne ES medaus mišinys“. Toks ženklinimas nesuteikia informacijos apie medaus kilmę, taigi ir vartotojas jos negauna. Jei, pavyzdžiui, būtų nurodytos konkrečios šalys, kuriose surinktas medus (pvz., lietuviško ir kiniško medaus mišinys), pirkėjas žinotų, ką perka, o dalis jų, ko gero, net pagalvotų, ar verta pirkti tokį medaus mišinį.

VMVT, kaip ir kitų ES šalių atitinkamos tarnybos, reguliariai tikrina į prekybą tiekiamo medaus saugą ir kokybę. Taip pat kontroliuoja, ar nėra falsifikuoto medaus, tačiau šiuo metu ES taikomi laboratoriniai medaus tyrimo metodai, kuriais vertinama medaus atitiktis techninio reglamento nustatytiems rodikliams, yra nepakankami, ir dėl to į ES rinką patenka ne tokios aukštos kokybės medaus ir jo mišinių. Pavyzdžiui, vienas svarbiausių medaus kokybės rodiklių – fermentas diastazė, kurio meduje turi būti ne mažiau kaip 8 vienetai. Diastazės kiekis meduje yra vienas svarbiausių rodiklių, patvirtinančių medaus natūralumą. Lietuviškame meduje diastazės mažiausiai būna 20–30 vienetų, o dažnai net 40. Tuo tarpu įvežtiniame iš Kinijos, kitų šalių meduje diastazės kiekis mažesnis. Todėl lietuviškas medus šiuo kokybiniu požiūriu yra geresnis nei importuojamas iš užsienio.

ES 2016 m. buvo atlikta daug patikrinimų ir rasta daug falsifikuoto medaus (ES rinkoje falsifikuotas medus sudarė apie 14 proc. visų tirtų mėginių), o kokybės rodikliai – patys žemiausi, kokius leidžia techninis reglamentas. Toks ženklinimas ir kokybės kriterijai sudaro galimybes prekiauti žemos kokybės medumi. 2018 m. kovo 1 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų, kurioje numatomi uždaviniai pagerinti medaus kokybę ir jo kontrolę. Slovėnų iniciatyva konkretinti medaus ženklinimą remiasi 2018 metų Europos Parlamento rezoliucija.
Slovėnijos iniciatyvą, kad medaus mišinių ženklinimo etiketėse reikėtų nurodyti, kurių šalių medaus yra mišinyje, galima vadinti sveikintina, nes trečiosiose šalyse aplinkosauginiai standartai yra kitokie nei ES. Laikantis ES maisto standartų, į ES neleidžiama įvežti žemesnės kokybės maisto produktų, o tie, kurie importuoja produktus į ES, privalo turėti ES sertifikatą, tačiau aplinkosaugos prasme padėtis yra skirtinga. ES uždraudė žemės ūkyje naudoti neonikotinoidus, nes jie kenkia bitėms, tuo tarpu trečiojo pasaulio šalyse pesticidai daug nedraudžiami. Tad aplinkosauginiai standartai lemia ir medaus kokybę.

Dabar, kai etiketėje žymima, jog tai „ES ir ne ES medaus mišinys“, vartotojas žino, kad jame yra medaus iš tų šalių, kuriose maisto saugos standartai yra kitokie nei ES. Slovėnija siūlo medaus mišinio etiketėje žymėti medaus kilmės šalis, bet įgyvendinti tai bus sudėtinga, nes tai kompleksinis klausimas. Tokiu atveju reikėtų peržiūrėti Pasaulio prekybos taisykles ir kt. Norint įvesti Slovėnijos siūlomus pakeitimus į medaus mišinio ženklinimo taisykles, turi būti visų ES 27 valstybių narių sutarimas ir pritarimas.
Slovėnai reikalauja teisingai – vartotojas turi žinoti medaus kilmę: medaus mišinių ženklinimo etiketėje turi būti konkrečiai nurodyta, kokių šalių medaus yra mišinyje, ypač jei mišinyje yra medaus iš trečiųjų šalių. Kai pirkėjas yra tiksliai informuojamas, jis gali rinktis. Ne paslaptis, kad yra maišomas įvairios kilmės medus, o tokiame medaus mišinyje ir kilmė „ištirpsta“, ir suprastėja kokybė nuo tokio maišymo.
Medų gamina beveik visos trečiosios pasaulio šalys, ypač neturtingos. Didžiulius medaus kiekius gamina Azijos šalys – Kinija, Indija, Vietnamas, taip pat Centrinės Amerikos šalys. Jų medus paprastai yra pigus. Europiniai maisto produktai, tarp jų ir medus, yra priskiriami aukštesnei kategorijai. Medaus mišiniuose europinio medaus dažnai būna tik maža dalis – vos keletas procentų, o didžiąją dalį sudaro medus iš trečiųjų šalių.

Man atrodo, kad lietuviai skeptiškai vertina net ir medų, ne tik medaus mišinius, kai medaus ženklinimo etiketėje neranda nurodytos konkrečios medaus kilmės šalies. ES galioja vienodi standartai, bet kalbant apie maisto produktus, kiekviena šalis turi dar ir savo normatyvinius aktus, kurių reikalavimai gali būti aukštesni negu bendrųjų ES standartų. Be to, nurodant konkrečią medaus kilmės šalį, tai tampa ir kaip reklamos, marketingo dalis ir formuoja bendrą opiniją apie produktą.

Jei medaus mišinio etiketėje būtų konkrečiai nurodoma, iš kurios šalies kilęs mišinį sudarantis medus, tai turėtų įtakos ir kainodarai. Savo medų galėtume parduoti lengviau ir, ko gero, brangiau.

Manau, kad Lietuva turėtų paremti Slovėnijos poziciją. Tai būtų naudinga ir mūsų šalies bitininkams. Jeigu atsirastų tokia galimybė, ir, pavyzdžiui, vokiečiai, fasuodami lietuvišką medų, nurodytų jo kilmės šalį – Lietuvą, mums būtų pliusas. Lietuva yra globalioje medaus rinkoje, mes turime konkuruoti su visu pasauliu, o tai yra gana sudėtinga.

Labai gaila, bet pasaulyje medus yra gana dažnai falsifikuojamas. Medus netgi „padaromas“ taip, kad tikro medaus ten net nebūna, bet produktas yra panašus į medų dėl tam tikrų sirupų ir priedų, ir jis teikiamas kaip medus. Galimas dalykas, kad tokio „medaus“ į medaus mišinius patenka iš kai kurių trečiųjų šalių. Tuo tarpu medaus mišinių gamintojai žiūri, kaip gauti medaus kuo pigiau ir parduoti medaus mišinį kuo brangiau. Tai sukontroliuoti labai sunku, todėl kai bus nurodoma konkreti medaus kilmės šalis, situacija gal pasikeis.

 

Šaltinis:https://www.valstietis.lt/ukininku-zinios/medaus-politine-krize-reikalaujama-tikslesnio-zenklinimo/122004?fbclid=IwAR2MOTNXrH5FBhf8KLG5eDqzUekvK__bTiIYU5otgrkP4EGEqOAdHRnVBog