XXXIV Lietuvos bitininkų šventės eiga

Šių metų rugpjūčio 7–8 d. Trakų rajono gražiame, pakankamai erdviamia tarpumiškyje, senosios Lietuvos sostinės pašonėje, netoli etnografinio Tiltų kaimo įvyko XXXIV Lietuvos bitininkų šventė. Šventę organizavo Lietuvos bitininkų sąjunga, Rūdiškių bitininkų draugija, o bitininkams talkino Trakų kultūros rūmų Tiltų filialas ir Tiltų kaimo bendruomenė.
 

Organizacinis komitetas: Tadeušas Pavlovskis (pirmininkas), Kazimieras Spetyla (pavaduotojas), Jonas Juodvalkis, Sigitas Uselis, Romualdas Zdaniauskis, Roma Mačiene, Valdas Karalevičius, Virginijus Pockevičius, Vytas Kazlauskas, Laima Kamaitienė, Vaiva Neteckienė, Juozas Linkevičius, Alvydas Verseckas.

Rajono vadovai šią Lietuvos bitininkų šventę sutiko palankiai ir teikė visokeriopą pagalbą. Rūdiškių bitininkų draugija yra viena jauniausių Lietuvos bitininkų sąjungos narių. Savo veiklą ji oficialiai įteisino praėjusiais metais. Anksčiau ji veikė kaip Trakų bitininkų draugijos padalinys.


Nors oficialioji šventės dalis turėjo prasidėti šeštadienį, tačiau jau nuo penktadienio pradėjo kurtis prekybininkai, augti stendai su įvairiomis prekėmis bitininkams, ilgainiui išaugo ištisas palapinių miestelis.
 

Šeštadienį ryte visus įvažiuojančius į šventės teritoriją pasitiko tvarkdariai su specialiai pasiūtomis geltonai mėlynomis liemenėmis. Į šventę prigužėjo daugybė bitininkų, jų šeimų narių ir juos prijaučiančių bei smalsuolių. Į čia jie važiavo autobusais, individualiais automobiliais, dviračiais ir ėjo pėstute. Jiems nesutrukdė ir sinoptikų perspėjimas, kad galimas net iki 35 laipsnių karštis. Tokio didelio žmonių antplūdžio, kuris buvo pirmąją šventės dieną, Tiltų kaime neprisimena niekas, net patys seniausieji jo gyventojai. Šventėje buvo apie trys tūkstančiai dalyvių. Ydomu tai, kad juos sudarė ne tik įvairių visos Lietuvos rajonų bitininkai, bet ir Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos bitininkų atstovai.
Nuo pat šeštadienio ryto vyko bičių produktų ir bitininkystės inventoriaus mugė. Prekių asortimentas buvo didelis: įvairių konstrukcijų aviliai, medsukiai, indai medui, veido tinkleliai, bitininko kombinezonai ir t. t. Nemažas buvo bičių produktų asortimentas, gausu bitininkystės literatūros. Ne tik medaus, bet ir kitų bitininkystės produktų pateikė ir Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, Rūdiškių bitininkų draugijos, bei kiti rajono bitininkai. Trakų neįgaliųjų užimtumo centras gamina ir parduoda licencijuotus medinius daugiaaukščius avilius. Šventės dalyviai galėjo įsigyti turiningą, gerokai išplėstą, patobulintą, spalvotą žurnalą bitininkams „Lietuvos bitininkas“. Tiltų kaimo bendruomenės nariai Laima Kamaitienė ir Adomas Neteckis sumaniai ir išradingai vadovavo renginiui.
 

Apie 10 val. šventė tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis, kurios vyko po atviru dangumi. Jas aukojo Vilkaviškio vyskupijos kunigas Nerijus Žvirblis (studijuoja Romos popiežiškajame universitete) ir Telšių vyskupijos Viešvėnų parapijos kunigas Viktoras Daujotis (mokslus baigęs Vatikane). Šv. Mišių metu vargonavo rūdiškietis Ernestas Maconko. Jų metu buvo pašventintas atneštas medus, pagerbti 2010 m. į amžino poilsio vietą išėjusieji bičiuliai. Pagal naująsias liturgijos tradicijas, jaunieji kunigai ne tik pašventino suneštą medų, bet ir palaimino išsirikiavusius bitininkų šventės dalyvius.
 

12 val. prasidėjo oficialus XXXIV Lietuvos bitininkų šventė atidarymas. Ją atidarė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius. Savo kalboje jis pasveikino visus šventės dalyvius, palinkėjo daug medaus, gerai parengti bičių šeimas žiemai, aktyviai dalyvauti bitininkystę remiančiose programose, daugiau dalyvauti išskirtinės kokybės bičių produktų gamyboje, bei geros sveikatos ir visokeriopos sėkmės, puoselėti Lietuvos bitininkystę.
 

Paskelbus šventę atidaryta, grojant muzikai Rūdiškių bitininkų draugijos bitininkai Virginijus Pockevičius ir Marija Golubovska iškilmingai pakėlė Lietuvos bitininkų sąjungos vėliavą. Po to buvo pakviesta XXXIII Lietuvos bitininkų šventės organizacinio komiteto pirmininkė Birutė Budreckienė perduoti šventės šeimininko medalį XXXIV Lietuvos bitininkų šventės organizacinio komiteto pirmininkui Tadeušui Pavlovskiui.

Šventės atidąrymo cereminijoje sveikinimo žodį tarė Trakų rajono vadovai: meras Vincas Kapočius, vicemerai Nijolė Romaškienė, Voitechas Vinskevičius, savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Kulys bei kraštietis LR Seimo narys Jonas Liesys. Trakų rajono valdžios atstovai įteikė padėkos raštus geriausiems rajono bitininkams: Alvydui Verseckui, Antanui Bagdzevičiui, Romualdui Tamašauskui, Stasiui Sipavičiui, Virginijui Pockevičiui, Vytautui Kazlauksui, Tadeušui Pavlovskiui, ir kitiems.
Šventinės nuotaikos taip pat linkėjo Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis. Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto padėkos raštus jis įteikė Rūdiškių seniūnijos seniūnui, Rūdiškių bitininkų draugijos pirmininkui, bitininkui Tadeušui Pavlovskiui ir UAB „Austėja“ direktoriui bitininkui Sigitui Useliu.
Žemės ūkio ministeriją atstovavo viceministras Mindaugas Kuklierius, ministerijos departamento direktorius Rimantas Krasuckis, ministerijos skyriaus vedėjas Aleksandras Muzilevičius. Viceministras Mindaugas Kuklierius ministro Kazio Starkevičiaus ir savo vardu pasveikino šventės dalyvius ir įteikė Žemės ūkio ministerijos padėkos raštus bei dovanas Rūdiškių bitininkų draugijos nariui Virginijui Pockevičiui, Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos narei, Zarasų rajono bitininkų draugijos pirmininkei Meilutei Močiškytei, Panevėžio rajono bitininkų draugijos pirmininkui Alfonsui Rutkauskui.
Šventės atidaryme dalyvavo Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos vyr. specialistas Antanas Paliutis. Lietuvos bitininkus sveikino ir svečiai iš užsienio: Lenkijos bitininkų asociacijos prezidentas Tadeuš Sabot, Baltarusijos bitininkų susivienijimo „Bortnik“ pirmininkas Vasilij Kavolec, Lenkijos Punsko bitininkų draugijos pirmininkas Petras Vitkauskas.
 

Per šventės atidąrymą buvo paskelbta „Ūkininko patarėjo“ skaitytojų ir bitininkų išrinkta 2010 metų Bičių karalienė ir išrinktas 2010 metų bitininkas. Pirmiausia „Ūkininko patarėjo“ direktoriaus pavaduotojas Rolandas Adomavičius susirinkusiuosius supažindino su šių konkursų istorija. Nuo 2004 m. Bičių karalienėmis yra tapusios Roma Mačienė (Šiaulių raj.), Meilutė Mociškytė (Zarasų raj.), Irena Gasperavičiūtė (Punskas), Valda Bajorienė (Kupiškio raj.), Valentina Švabauskienė (Šakių raj.), Marytė Pupkevičienė (Švenčionių raj.), Birutė Budreckienė (Mažeikių raj.). Metų bitininkais pripažinti Pranciškus Karosas (Kauno raj.), Algirdas Amšiejus (Kauno raj.), Valdas Karalevičius (Varėnos raj.), Sigitas Uselis (Anykščių raj.), Arvydas Kompauskas (Pakruojo raj.), Aloyzas Barkauskas (Šiaulių raj.). 2010 metų Bičių karaliene pripažinta Kauno rajono bitininkų draugijos narė Snieguolė Zabulionytė, o 2010 metų bitininku Tauragės bitininkų draugijos „Medus“ pirmininkas Romualdas Zdaniauskis. Rolandas Adomavičius konkursų nugalėtojams įteikė „Ūkininko patarėjo“ įsteigtus prizus bei sertifikatus. Nuo šios dienos Snieguolė Zabulionytė savo bityno produkciją galės žymėti valstybės patvirtintu ženklu „Bičių karalienė 2010“, o Romualdas Zdaniauskis - ženklu „Metų bitininkas 2010“.
„Ūkininko patarėjo“ atstovas Rolandas Adomavičius įteikė redakcijos įsteigtą prizą, Rūdiškių seniūnui ir bitininkų draugijos pirmininkui Tadeušui Pavlovskiui.
 

Šventės atidarymo pabaigoje Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius įteikė Lietuvos bitininkų sąjungos padėkos raštus: Trakų rajono savivaldybei, Trakų rajono Merui Vincui Kapočiui, Lietuvos bitininkų sąjungos nariui Pranciškui Karosui, Akmenės bitininkų draugijos nariams Vytautui Petrauskui, Pranui Lebednykui ir Jadvygai Adomaitienei, Rūdiškių bitininkų draugijos valdybos nariams Vidai Zofijai Svetlavičienei ir Alfonsui Leonardui Dovainiui. Lietuvos bitininkų sąjungos diplomas įteiktas Trakų rajono bitininkų draugijos ilgamečiui pirmininkui Stanislovui Sipavičiui. Šventinis Lietuvos bitininkų sąjungos padėkos raštas Žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui įteiktas Žemės ūkio ministerijoje po šventės.
Pasibaigus šventės atidąrymo cereminijai Lietuvos respublikos seimo, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos atstovai, Trakų rajono vadovai ir kiti garbingi svečiai aplankė bičių produktų ir bitininkystės inventoriaus mugę, stebėjo įvairius konkursus, bendravo su Lietuvos bitininkais, aktyviai dalyvavo turiningoje šventinėje programoje.
 

13 val. prasidėjo Lietuvos bitininkų sąjungos organizuojami įvairūs konkursai tema „Geriausi Lietuvos bitininkai ir jų bitininkavimo metodai“: 1. Savos gamybos bitininkavimo inventorius (atsakingas komisijos pirmininkas dr. Jurgis Račys), 2. Geriausia Lietuvos bitininkų draugija šiandien (atsakingas komisijos pirmininkas Žilvinas Šolys), 3. Jaunųjų bitininkų varžytuvės (atsakingas komisijos pirmininkas Romualdas Zdaniauskis), 4. Jaunųjų bitininkų darbai (atsakinga komisijos pirmininkė Roma Mačienė).Visuose konkursuose buvo gausu dalyvių. Konkursų komisijoms reikėjo nemažai paplūšėti kol buvo išaiškinti nugalėtojai. Šiais metais naują kvėpavimą įgavo savos gamybos inventoriaus konkursas, kuris buvo atgaivintas praeitais metai per XXXIII Lietuvos bitininkų šventę Mažeikiuose. Prie kiekvieno eksponato rinkosi smalsuoliai, diskutavo su konstruktoriais ir tarp savęs. Savos gamybos inventoriaus konkurse atskirai buvo vertinami individualių bitininkų darbai, bitininkystės inventoriaus gamintojų (juridinių asmenų) ir bitininkų draugijų darbai. Vertinant bitininkystės inventorių buvo atsižvelgiama į gaminio naujumą, reikalingumą, sudėtingumą, pagaminimo kokybę, eksponavimo išradingumą, kultūrą. Komisijos nariai, savo nuožiūra, už kriterijais nenumatytas gaminio savybes galėjo pridėti iki 2 balų. Kukliausi buvo bitininkystės inventoriaus gamintojai. Neaišku kodėl naujus gaminius bitynams sugebėjo pristatyti tik dvi įmonės.
Tuo pačiu metu buvo galima pasigrožėti „Perkūno žirgų“ veislyno žemaitukais. Žirgyno vadovė Laima Martinavičienė ir jos mokinės šventės dalyvius vežiojo po etnografinį Tiltų kaimą. Šią galimybę išbandė ir viceministras, Trakų meras, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas ir kt. Buvo smagu pasivažinėti bričkele, pajodinėti arkliais. Drąsesni kėlėsi virš miško oro balionu ir stebėjo šventės eigą iš paukščio skrydžio. Jie gėrėjosi vaizdais, kurių dar niekas iki šios šventės nematė.
Mokomųjų išvykų į užsienį organizatorius, UAB „Austėja“ direktorius, bitininkas Sigitas Uselis surengė mokomosios išvykos po Norvegijos bitynus aptarimą. Buvo keičiamasi gauta informacija, kuriami nauji planai.
 

Apie 17 val. prasidėjo Lietuvos bitininkų draugijų kolektyvų koncertinė programa, o 19 val. - šventinis koncertas ir nuotaikinga vakaronė prie visos Lietuvos bitininkų bendro stalo. Bitininkus linksmino Trakų vaikų lopšelio darželio „Ežerėlis“ sekstetas (vadovė Ana Gurska), Trakų rajono kultūros rūmų vokalo ir šokio studija „Šypsenėlės“ (vadovai Diana Fedorovič, Darius Nedveckis), Vaikų ir jaunimo sportinių šokių studija „Gija“ (vadovė Loreta Januškienė), Šokio ir ugnies studija „Čiutyta“, (Vadovė Vida Bagdonienė), Trakų rajono kultūros rūmų jaunimo šokių kolektyvas (vadovė Diana Fedorovič), Trakų rajono Tiltų jaunimo folkloro ansamblis „Gelužėlė“ (vadovė Dovilė Tolvaišaitė), Rūdiškių muzikos mokyklos popchoras „Svajonėlė“ (vadovė Marija Jankovskaja), Trakų rajono kultūros rūmų Rūdiškių filialo merginų kvartetas (vadovė Marija Jankovskaja), Trakų rajono kultūros rūmų Rūdiškių filialo ansamblis „Rūdiščiane“ (vadovė Marija Jankovskaja), Karaimų ansamblis „Sanduhač“ (vadovės Diana Fedorovič, Jelena Špakovska), Trakų rajono Dusmenų moterų folkloro ansamblis (vadovė Vida Bubelevičienė), Trakų rajono Rūdiškių muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras (vadovas Aleksandras Šamaninas), Trakų rajono Rūdiškių mišrus vokalinis ansamblis „Papartėlis“ (vadovas L. Šumskas), Trakų rajono kultūros rūmų Rūdiškių filialo folkloro ansamblis „ Diemedis“ (vadovė Dalia Žalpienė). Trakų rajono Lentvario miesto liaudies šokių grupė „Lendvarė“ (vadovė Rimutė Blikertienė), Trakų rajono kultūros rūmų Aukštadvario liaudiškos muzikos kapela (vadovas Juozas Banuškevčius), Trakų rajono kultūros rūmų Grendavės liaudiškos muzikos kapela „Žiburys“ (vadovė Elvyra Valatkevičienė), Trakų rajono Onuškio liaudiškos muzikos kapela (vadovė Gražina Kulbickienė), Trakų rajono Tiltų kaimo kapelija (vadovė Vaiva Neteckienė), Elektrėnų kultūros centro folkloro ansamblis ir instrumentinė grupė „Runga“ (vadovai Giedrė Blažonienė, Juozas Stabingis), Varėnos rajono Marcinkonių etnografinis ansamblis (vadovė Rimutė Avižinienė), Varėnos rajono Marcinkonių humoro grupė „Spanguolė“ (vadovės Natalija Čeplikienė, Rimutė Avižinienė), Šilalės rajono liaudies instrumentinis ansamblis „Bijotaičiai“ (vadovas Stasys Bugenis), Trakų rajono kultūros rūmų „Karališkasis teatras“ (vadovė režisierė Irena Jocienė), operos dainininkai Gražina Skinderytė-Kurnickienė (sopranas) ir Vytautas Kurnickas (tenoras), dainininkė Daina Bilevičiūtė, grupė „Kastaneda“, solistė Rasa-Valerija Šakelytė.
Dainos, šokiai, linksmybės pritilo tik naktį.

Įsimintiniausių šios šventės įvykių, kuris esminiai pakeitė kitos dienos programą, visiems išliks pusę trijų nakties praūžęs viesulas. Lietus pliaupė kaip iš kibiro, griaudėjo perkūnija, stovyklavietę siaubė stiprus škvalas. Išaušus prieš akis atsivėrė klaikus vaizdas. Viskas buvo tarsi po mūšio kare: tysojo išvartytos ir sulaužytos palapinės, apversti stalai ir suolai, išmėtyti įvairūs daiktai. Kai kas net nerado savo palapinių, kitų karojo medžiuose. Uraganas išjudino iš savo vietos ir nuniokojo metalinę estradą. Joje palikti diplomai ir suvenyrai konkursų nugalėtojams buvo sulaužyti, sudaužyti ar nepataisomai sugadinti. Nutrūko elektros tiekimas. Iš vietos buvo pajudinti net automobiliai. Visi šventės dalyviai įvairiais pavidalais patyrė nemažus nuostolius. Nulaužti pusiau medžiai užtvėrė įvažiavimą į stovyklą ir iš jos išvažiavimą. Visi šventės dalyviai džiaugėsi, kad po tokios audros liko dar gyvi ir sveiki, sužeistų nepasitaikė.
Šventės pabaigtuvės niekam jau neberūpėjo. Susirinkę išblaškytus daiktus, pamažu pradėjo skirstytis. Tačiau patys ištvermingiausi sulaukė sekmadienio rytą žadėtos Rūdiškių bitininkų draugijos pirmininko Tado Pavlovskio gardžios rytinės sriubos.
 

Apie 11.00 val. įvyko Lietuvos bitininkų sąjungos valdybos išplėstinis posėdis. Jame dalyvavo valdybos nariai ir draugijų pirmininkai ar jų atstovai: prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius (prezidentas), Kazimieras Spetyla (viceprezidentas), dr. Jurgis Račys (viceprezidentas), Jonas Juodvalkis, Aleksandras Masiulionis, Augustas Latakas, Aloyzas Barkauskas, Roma Mačienė, Arvydas Kompauskas, Povilas Karitonas, Kazys Ašembergas, Zenonas Vilčinskas, Birutė Budreckienė, Diana Tamašauskienė, Juozas Rimkus, Juozas Jankauskas, Žilvinas Šolys, Remigijus Šemeklis, Gediminas Bauža, Vaclovas Pečelis, Valerija Giržadienė, Valdas Karalevičius, Jonas Danisevičius, Juozas Petrauskas, Alfonsas Rutkauskas, Gediminas Povilaitis, Ronaldas Tamašauskas, Jonas Rabačius, Petras Tautkus, Tedeušas Pavlovskis, Steponas Žadeikis, dr. Algirdas Amšiejus ir kt. (posėdis buvo atviras).
Posėdžio pirmininkas Algirdas Skirkevičius, sekretorius Kazimieras Spetyla.
Svarstyta: 1. Susidariusi situacija per bitininkų šventę, aktualiausi einami bitininkystės klausimai, XXXV Lietuvos bitininkų šventės vietos parinkimas, patobulinto LBS žurnalo „Lietuvos bitininkas“ platinimo tvarka ir kiti organizaciniai bei einamieji klausimai.
Priimti atatinkami nutarimai dėl XXXV Lietuvos bitininkų šventės vietos parinkimo, dėl ūkinių ir organizacinių klausimų, dėl būtinos informacijos Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetui, Žemės ūkio ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarinei tarnybai ir, esant reikaui, kitoms valstybinėms institucijoms apie finansinę paramą bitininkystei, dėl Lietuvos bitininkų sąjungos organizuotų konkursų tema „Geriausi Lietuvos bitininkai ir jų bitininkavimo metodai“ nugalėtojų paskelbimo ir įteikimo jiems diplomų bei prizų ir įteikimo padėkos raštų XXXIV Lietuvos bitininkų šventės rėmėjams ir meno kolektyvų atstovams, kuriems dar liko jiems neįteikti.
 

Pasbaigus išplėstiniam valdybos posėdžiui Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas paskelbė XXXIV Lietuvos bitininkų šventę baigta ir pakvietė nuleisti Lietuvos bitininkų sąjungos vėliavą Virginijus Pockevičius ir Marija Golubovska. Esant gausiems plojimams vėliava buvo nuleista.
 

Grįžtant šventės dalyviai galėjo aplankyti Trakus ir jų įžymybes: Senoji Trakų dalis, susidariusi XIV a.; Trakų parapinė mokykla ( Trakai, Birutės g. 6; past. XIX a. per. vienas seniausių Trakų medinių pastatų), Trakų senojo pašto rūmai ( Trakai, Karaimų g. 5, past. 1810 m.); Trakų kinesa (Trakai, Karaimų g. 30, past. po 1824 m.); Trakų pusiasalio pilies liekanos ( Trakai, Karaimų g. XIV a. kovų su kryžiuočiais vieta; Trakų bažnyčia past. 1409 m.; Senąsias Karaimų kapines (Trakai, Žalioji g.); Senųjų Trakų piliavietę (pilies su kryžiuočiais vieta ir Lietuvos DK Vytauto gimtinė); Senųjų Trakų bažnyčią (past. 1898 – 1899 m.) ir Benediktinų vienuolyną (past. XVIII a. Pab. – XIX a. Pr.); Angelų taką Būdos kaime, Užutrakio dvaro sodybą: rūmai ir parkas past. 1896 m., architektas J. Husas, parko architektas E.F.Andrė.
 

Pirmoji šventės diena pavyko. Buvo puikus oras, gera nuotaika, nuostabi aplinka. Šventės sėkmę lėmė geras organizacinio komiteto, ypač jo pirmininko Tedeušo Pavlovskio, išradingumas ir jos pagalbininkų darbas, išskirtinė Laimos Kamaitienės, Vaivos Neteckienės energija ir kūrybingumas, svari rėmėjų pagalba ir visų nuoširdumas. Ji nebūtų buvusi tokia turininga, raiški ir iškilminga, jei nebūtų buvę pasiaukojančio Rūdiškių bitininkų draugijos bitininkų, Trakų rajono mero ir visos vadovybės, Trakų rajono kultūros rūmų Tiltų filialo, Trakų rajono Tiltų kaimo bendruomenės, įvairių organizacijų ir pavienių žmonių darbo ją rengiant ir vedant. Tačiau naktis buvo labai netikėta gamtos išdaigomis, kurios visiškai sujaukė antrąją šventės dieną. To dar nebuvo per visą Lietuvos bitininkų švenčių organizavimo istoriją. Bet ir šia diena šventės dalyviai taip pat džiaugėsi, nes buvo kuo pasidžiaugti: visi išliko gyvi ir sveiki.