Lietuvos bitininkų sąjunga išsiuntė Žemės ūkio ministerijai raštą, kuriame reiškia rimtą susirūpinimą, kad pateiktame derinti teisės akto projekte Nr. 25-18130 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių pakeitimo projekto derinimo“ (toliau – Projektas) neatsižvelgta į jau anksčiau suderintus kompromisinius Lietuvos bitininkų sąjungos sprendimus.
Lietuvos bitininkų sąjunga primena, kad ankstesnių susitikimų Žemės ūkio ministerijoje metu visos šalys sutarė, kad minimalus 1 paros pranešimo apie purškimą terminas yra kompromisinis laikas (šiuo metu galioja 2 kalendorinių dienų terminas, kuris yra tinkamiausias bitininkams). Projekto 59 p. siūlomas 2 val. minimalus planuojamo purškimo pranešimo terminas yra nepagrįstas, Lietuvos bitininkų sąjunga jam nepritaria, nes pasirūpinti vežiojamų bitynų skyrių apsauga per 2 val. yra techniškai neįmanoma (bitynų skyriai gali būti išsidėstyti ir 100 km atstumu). Kaip žinia, bitės gali būti pervežamos vėlai vakare, naktį arba anksti ryte, uždaromos taip pat tik jų neskraidymo metu. Gavus pranešimą dienos metu avilių per 2 valandas nei uždarysi, nei perveši, nes bitės dieną dirba laukuose. Bet kuriuo atveju norint jas apsaugoti (uždaryti, pervežti) reikia sulaukti jų neskraidymo laiko. Taigi kompromisinis iš Lietuvos bitininkų sąjungos pusės 1 paros laikotarpis buvo logiškas ir minimalus.
Taip pat Lietuvos bitininkų sąjunga pažymi, kad Projekto 59 p. siūlomas minimalus 2 val. minimalus planuojamos purškimo pranešimo terminas yra rizikingas ir dėl PPIS sistemos informacijos perdavimo, veiklos sutrikimo, ryšio sutrikimo. Ar visada pranešimas laiku pasieks subjektus, jeigu PPIS bus atnaujinama, neveiks dėl techninių kliūčių, kitų priežasčių? Ar PPIS administratorius tikrai įvertino šias galimas rizikas, galimų gedimų šalinimą per greičiau nei 2 val.? Kokiu pagrindu Projekto 59 p. siūloma leisti purškimo periodą nurodyti net 2 savaitėms į priekį? Vėlgi automatiškai programuojamas 57 p. pažeidimas: siekiant apsaugoti bites 2 savaičių periodui, reikėtų laikyti jas uždarytas, bet tada pervežimas yra beprasmis. Jeigu 2 sav. laikotarpiu (pvz., 5 dieną po PPIS pranešimo), apie kurį jau buvo pranešta PPIS, bitininkas perveš bites greta suplanuoto purkšti lauko, bet to nežinos, nes nebus gavęs PPIS pranešimo jo išsiuntimo dieną, kas atsakys už galimą žalą dėl informacijos negavimo? Deja, Projektas nenumato prievolės visais atvejais papildomai informuoti naujai atvežtas bites planuojamo 2 sav. purškimo laikotarpiu. Koks siūlomas techninis sprendimas?
Projekto 56.2 p. siūlo prievolę gauti žemės sklypo valdytojo rašytinį sutikimą, jeigu bitės atvežamos į ne savo valdomą žemės sklypą. Tokiems laikiniems susitarimams yra galimas ir pakankamas žodinis susitarimas, pvz., kaip dėl kai kurių sandorių numato CK 1.72 str. Net žemės panaudos sutartys yra sudaromos žodžiu, todėl rašytinis susitarimas dėl bičių perkėlimo į kitą žemės sklypą yra perteklinis reikalavimas. Kaip tuo atveju, kai žemės sklypas priklauso valstybei, savivaldybei?
Lietuvos bitininkų sąjunga reiškia susirūpinimą, kad siūlomas Projektas neatitinka LR Vyriausybės programos punkto Nr. 767 įsipareigojimų bei prieštarauja Europos Sąjungos strategijai dėl vabzdžių apdulkintojų apsaugos.
Dalinamės informacija iš Europos Sąjungos teisės aktų duomenų bazės ir kitų viešai prieinamų oficialių šaltinių:
2030 m. ES biologinės įvairovės strategija resource.html
„…daugiau kaip 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų rūšių priklauso nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo…“ „Pagrindiniai geros žemės ūkio ekosistemų būklės rodikliai yra agrarinio kraštovaizdžio paukščiai ir vabzdžiai, visų pirma apdulkintojai. Jie gyvybiškai svarbūs žemės ūkio gamybai ir mūsų apsirūpinimo maistu saugumui. Nerimą keliantį jų mažėjimą būtina sustabdyti. Kaip nustatyta strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, Komisija imsis veiksmų iki 2030 m. 50 proc. sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką ir tiek pat sumažinti pavojingesnių pesticidų naudojimą. Šias pastangas papildys visapusiškas ES iniciatyvos dėl apdulkintojų įgyvendinimas.“
„Visų pirma ekologinis ūkininkavimas atveria dideles galimybes tiek ūkininkams, tiek vartotojams. Šiame sektoriuje kuriamos darbo vietos ir jis yra patrauklus jauniesiems ūkininkams. Be to, ekologinis ūkininkavimas sukuria 10–20 proc. daugiau darbo vietų vienam hektarui nei tradiciniai ūkiai ir kuria pridėtinę vertę žemės ūkio produktams. Siekiant kuo labiau išnaudoti šį potencialą, iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės turi būti naudojama taikant ekologinio ūkininkavimo metodus.“
„Biologinė įvairovė kenčia nuo į aplinką patenkančių maisto medžiagų, cheminių pesticidų, vaistų, pavojingųjų cheminių medžiagų, komunalinių ir pramoninių nuotekų bei kitų atliekų, įskaitant šiukšles ir plastikus. Visa tai turi būti sumažinta.“
Keli pagrindiniai ES gamtos atkūrimo plano įsipareigojimai iki 2030 m.:
– Pakeisti apdulkintojų populiacijos mažėjimo tendenciją.
– Cheminių pesticidų riziką ir naudojimą sumažinti 50 proc., pavojingesnių pesticidų naudojimą taip pat sumažinti 50 proc.
ES iniciatyva dėl apdulkintojų eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52018DC0395
„Pastaraisiais metais visuomenės dėmesys atkreipiamas į sudėtingą bičių populiacijų būklę – bičių populiacijos nyksta ES ir visame pasaulyje. Už šio plačiai žinomo reiškinio slypi daug didesnio masto problema – drastiškai mažėja Europos visų rūšių laukinių vabzdžių apdulkintojų, įskaitant laukines bites, žiedmuses, drugelius ir kandis, populiacijos ir nyksta jų įvairovė. Daugybė apdulkintojų rūšių išnyko arba joms gresia išnykimas. Tai labai svarbi priežastis, kodėl reikėtų susirūpinti, nes apdulkintojai – neatsiejama sveikų ekosistemų dalis. Jei nebūtų apdulkintojų, imtų mažėti ir galiausiai išnyktų daug augalų rūšių, o kartu ir nuo jų priklausantys organizmai, ir tai turėtų sunkių ekologinių, socialinių bei ekonominių pasekmių. Kultūriniai augalai nevienodai priklausomi nuo juos apdulkinančių gyvūnų. Apskaičiuota, kad šiuo metu 5–8 proc. pasaulio kultūrinių augalų produkcijos yra tiesiogiai susijusi su gyvūnų atliekamu apdulkinimu. Vien ES apie 84 proc. 3 kultūrinių augalų rūšių ir 78 proc. laukinių gėlių rūšių yra priklausomos, bent jau iš dalies, nuo gyvūnų atliekamo apdulkinimo. Kasmet iki maždaug 15 mlrd. EU.“
„Pesticidų keliamą riziką ir poveikį apdulkintojams lemia veikliųjų medžiagų toksiškumas ir poveikio lygis. Augalų apsaugos produktams gaminti naudojamos veikliosios medžiagos ES gali būti tvirtinamos tik atlikus rizikos vertinimą siekiant įsitikinti, kad nebus padaryta neigiamo poveikio bitėms.
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/128/EB (2009 m. spalio 21 d.), nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo Konsoliduotas TEKSTAS: 32009L0128 — LT — 26.07.2019
LBS inf.