Apimondijos kongrese Argentinoje 2011

                                                                                                         Grįžti į Mokomosios išvykos

Apimondia, tai tarptautinė bitininkų asociacijų federacija vienijanti bitininkų asociacijas iš daugiau kaip šimto pasaulio šalių. Jos veiklos pagrindą sudaro septynios komisijos: apiterapijos, bičių biologijos, bičių sveikatos, bičių floros ir augalų apdulkinimo. bitininkystės žemės ūkio vystymui, bitininkystės technologijos ir kokybės bei bitininkystės ekonomikos. Komisijos sudarytos iš geriausių pasaulio bitininkystės specialistų, kurie nagrinėja su atitinkama sritimi susijusius klausimus bei nuolat rengia įvairaus pobūdžio renginius kurioje nors pasaulio dalyje. Svarbiausias Apimondia veiklos darbas yra kongresų rengiamas kas du metai.
 

Rugsėjo 21 – 27 dienomis Argentinos sostinėje Buenos Aires vyko jau keturiasdešimt antras kongresas, kuriame dalyvavo 8437 su bitininkyste susiję asmenys iš daugiau nei šimto pasaulio valstybių. Lietuvos delegacijai atstovavome keturiese: Algirdas Amšiejus, Valdas Karalevičius, Sigitas Vasiliauskas ir Sigitas Uselis. Dalyvavimo išlaidos buvo finansuojamos iš Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2011–2013 metų programos. Dar keletas su Lietuvos bitininkyste susijusių asmenų lankėsi kongrese savo lėšomis.
 

Tai ne pirmas kongresas, kuriame tenka dalyvauti mūsų šalies bitininkams ir kiekvienas šio pobūdžio renginys tampa kuo tai įsimintinu. Paskutinįjį, iš kurio dar tik nesenai sugrįžome, galima apibūdinti kaip patį produktyviausią iš visų buvusių. Lankytojų gausa, didžiulė paroda, nagrinėjamų temų įvairovė, gerai organizuotos išvykos – visa tai suteikė kongresui solidumo ir galimybę kiekvienam dalyviui pasisemti norimų žinių. Kongresas truko keturias dienas. Lygiagrečiai – vyko teorinė ir praktinė dalis. Pasibaigus kongresui buvo surengta vienos ar dviejų dienų išvykos susipažinti su Argentinos bitininkyste. Teorinę kongreso dalį sudarė 7 minėtų komisijų plenariniai posėdžiai ir 16 simpoziumų. Perskaityta 216 pranešimų. Visa tai vyko vienu metu iš karto trijose salėse. Lygiagrečiai ketvirtoje salėje viso kongreso metu veikė apskritasis stalas, kuriame bendru pavadinimu „Bitininkystė visame pasaulyje“ buvo nagrinėta 16 temų, susijusių su bitininkyste atskirose pasaulio dalyse bei bendros visam pasauliui iškylančios šios žemės ūkio šakos problemos. Mokslinė bitininkystės informacija buvo pristatoma ir posterių pavidalu, kurių buvo iš viso 728. Dar vienoje salėje atskiros asociacijos, vienijančios ne vieną pasaulio šalį rengė savo organizacinius renginius arba atskiros kompanijos turėjo galimybę pristatyti savo veiklos produktus ar siūlomus sprendimus. Vakare, moksliniams renginiams pasibaigus, dalyviai galėjos lankyti mini bitininkystės kursus, supažindinančius su pažangiausiomis bitininkystės technologijomis, bei pagrindiniais reikalavimais šių dienų veiklai. Labai svarbia kongreso dalimi buvo 2800 kvadratinių metrų plote veikusi paroda, kurios dalyviais buvo 186 kompanijos bei organizacijos iš 76 pasaulio šalių. Laikoma , kad tai didžiausia paroda iš visų iki šiol vykusių parodų tokiuose kongresuose. Parodoje dominavo Pietų Amerikos šalys, siūlančios savo bitynų produkciją visam likusiam pasauliui.
 

Tradiciškai kongreso uždarymo metu buvo apdovanoti geriausi parodos eksponatai iš įvairių šalių. Tai nuotraukos, literatūra bitininkystės tematika, bičių produktai bei geriausi parodos stendai. Taip pat įvyko dvi Apimondia asamblėjos. Jose buvo svarstomi organizaciniai klausimai, tvirtinamas darbo planas ateičiai, renkami valdymo organai bei 2017-ų metų kongreso vieta. Ja tapo Pietų Korėja, kuri atkaklioje kovoje nugalėjo kitą kandidatę – Kiniją. Nauja ir tai, kad šalia nuolat veikiančių, jau minėtų komisijų, sudarytos dar penkios, skirtos kiekvienam pasaulio žemynui. Norima geriau koordinuoti bitininkų asociacijų veiklą pagal teritorinį principą.
 

Turėjome įspūdžių ne iš bitininkystės.... Vieną vakarą, Sigito Vasiliausko iniciatyva, aplankėme vieną iš Buenos Aires lietuvių bendruomenę. Ją sudaro išeivių iš Lietuvos apie 1928-uosius metus jau kelintos kartos palikuonys. Beje, tarp jų sutikome ir bitininką, kurio šaknys Plungėje. Turi apie 1000 šeimų bityną, du padėjėjus, o pats dar ir dėstytojauja. Šiuo metu, t.y. ankstyvą ten pavasarį, dar turi apie 35 tonas medaus ir nežino kaip seksis realizuoti. Susitikimas paliko dvejopą įspūdį. Viena - tai stengimasis išlaikyti lietuvybės dvasią. Pavyzdžiui, nors jaunimas jau beveik nebemoka gimtosios senelių kalbos, bet puikiai mums sušoko lietuviškus šokius. O kita – tik patekęs į tokią aplinką supranti kokia vertybė yra gyventi savoje Tėvynėje, nes taip nelengva branginti ją, gyvenant už keliolikos tūkstančių kilometrų.
 

Susipažinimui su Argentinos bitininkyste, dalyviai galėjo rinktis vieną iš septynių siūlomų maršrutų. Mes pasirinkome vieną iš ilgiausių (beveik 1000 km) maršrutų, pristatančiu šios šalies profesionalią bitininkystę lygumose. Tai buvo labai įdomi ir turininga išvyka, kurios metu lankėme profesionalius bitynus, medaus apdorojimo įrengimų gamybos, bitininko drabužių siuvimo, vaško perdirbimo gamyklas bei kompanijas, dalyvavome praktiniame darbe nustatant varozės situaciją ankstyvą pavasarį (tuo metu ten buvo kaip tik toks laikas).
 

Bitininkystės pasaulyje Argentina užima labai svarbią vietą – tai trečioji šalis po Kinijos ir JAV pagal medaus gamybos mastą ir pirmoji pagal eksportą, nes apie 90% šios produkcijos eksportuojama (daugiausiai į JAV ir Europos žemyną). Trumpai apibūdinant Argentinos bitininkystę galima pasakyti taip – tai sunkus darbas, nelabai mėgstamas jaunų žmonių, o gana geras derlius tos šalies masteliu, kai iš vienos bičių šeimos prikopiama 40 – 50 kg medaus pasiekiamas tik vežiojant bitynus iki kelių šimtų kilometrų atstumu. Apie 1000 šeimų bitynas laikomas tarp profesionalų gana vidutiniu, o kad vienam bitininkui galima būtų pragyventi tik iš šios veiklos, reiktų laikyti apie 600 šeimų. Jeigu bitininkas gauna kiek daugiau nei 5 Lt. už parduotą kilogramą medaus didmeninėje rinkoje, tai jau laikoma neblogas rezultatas. Apie 80% dominuoja Italijos bitė, kitą dalį sudaro Karnikos bei šiek tiek yra išlikusių vietinių. bičių.
 

Lietuvos ir Argentinos bitininkystę lyginti būtų gana sunku, jau vien dėl dydžio bei apimties, taip pat skirtingų klimatinių sąlygų, nors ir ten bičių neskraidymo periodas trunka apie 5 mėnesius, o maisto tam laikui tenka duoti apie 20 kg. Tačiau bent pora dalykų, ko reiktų pasimokyti iš šios šalies, norint sėkmingai pas mus užsiimti šia veikla, norėčiau išskirti:
Pirmiausia paprastumas. Ten bitininkas susitvarkyti su tiek šeimų pajėgia būtent esant vienam inventoriaus standartui. Colio storio sienomis avilių aukštai, vieno tipo (Langstroto) rėmai (viename aukšte 9, nektaro talpinimui dar naudojami ir pusės aukščio rėmai) unifikuotos medaus apdirbimo linijos, skirtos būtent tokiam standartui, galutinio produkto supilstymas iš karto į 300 kg svorio statines. Tai pagrindiniai dalykai, leidžiantys gaminti medų neaukšta savikaina ir dėl ko įmanoma išsilaikyti įtemptoje pasaulinėje konkurencijoje. Lietuvos bitininkui, kuris yra daugiau nei mėgėjas, patarčiau savo bityne suvienodinti inventorių taip, kad nereiktų sukti galvą kuriam aviliui kurią meduvę tinka uždėti, o jei dar pradedama eksperimentuoti, kad gal bitei keliais centimetrais kitoks inventorius būtų patogiau, tai mažos gamybos savikainos nereikia tikėtis.
Antra - kooperacija. Šioje šalyje vyrauja stambūs bitininkų kooperatyvai, teikiantys savo nariams visapusiškas paslaugas ir visų pirma produkcijos realizavimo srityje. Taip, bitininkas praranda apie 3% kainos, realizuodamas per kooperatyvą, nei būtų gavęs parduodant supirkimo kompanijoms, tačiau iš kooperatyvo jis laimi daugiau, nes centralizuotas būtinų bitininkystei priemonių pirkimas, žinių suteikimas, sudaro galimybę kooperatyvo nariui gaminti produkciją mažesne savikaina. Lietuvoje ši susivienijimo forma šiandien gal ir nėra labai aktuali. Tačiau jeigu ir toliau vyks bitininkystės pakilimas, taip pat remiant valstybei bei bus palankios gamtinės sąlygos gauti neblogus derlius, neišvengiamai teks dairytis į eksporto rinkas. O čia bitininkas su keliomis tonomis medaus, kas pas mus absoliuti dauguma, yra labai smulkus žaidėjas su minimaliomis galimybėmis.
 

Tokie tai būtų bendri įspūdžiai iš įdomios ir turiningos kelionės, už ką grupės nariai yra dėkingi Lietuvos Bitininkų Sąjungai.

Sigitas Uselis
Išvykos organizatorius

Vazdai iš keturiasdešimt antrojo Apimondia kongreso Argentinos sostinėje Buenos Aires