Respublikinės mokslinė-praktinė konferencija „Bičių sveikatingumas“

                                                                       Grįžti į Konferencijos, pasitarimai

Respublikinės mokslinė-praktinė konferencija Bičių sveikatingumas, skirta Lietuvos bitininkų sąjungos 25 metų atkūrimo sukakčiai paminėti įvyko 2014 m. balandžio 30 d. Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete. Ją organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcija, Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas.

Organizacinis komitetas: Pirmininkas LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcijos pirmininkas, LBS prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, Nariai: LBS viceprezidentas Kazys Spetyla, LBS Valdybos narys Jonas Juodvalkis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius dr. Gediminas Pridotkas, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos katedros vedėjas prof. dr. Remigijus Noreika.


Konferencijoje dalyvavo Lietuvos rajonų bitininkų draugijų pirmininkai ar jų atstovai ir po keletą draugijų narių, Rajoninių maisto ir veterinarijos tarnybų atsakingi už bitininkystę veterinarijos gydytojai, svečiai iš Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų bei organizacijų. Viso 155 asmenys.

Konferenciją atidarė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcijos pirmininkas, LBS prezidentas prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius. Jis atkreipė dėmesį į tokios konferencijos būtinumą, aktualumą, savalaikiškumą ir pobūdį. Dalykiniam pokalbiui joje antrą kartą susitiko Lietuvos bitininkai ir veterinarijos gydytojai atsakingi už bitininkystę.

Konferencijos dalyvius pasveikino Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos katedros vedėjas prof. dr. Remigijus Noreika.

Konferencijai pirmininkavo: prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, dr. Gediminas Pridotkas, Kazys Spetyla.

      Pagrindinį pranešimą „Kokią įtaką bitininkystei Lietuvoje padarė atkurta Lietuvos bitininkų sąjunga per 25 savo gyvavimo metus“ perskaitė LMA akademikas, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius. Pranešime buvo atkreiptas dėmesys į LBS raidos istoriją, padarytus darbus, nepasisekimus, ateities uždavinius. LBS atkūrimas prieš 25 metus reikšmingas tuo, kad Lietuvoje pradėjo veikti bitininkus vienijanti savarankiška organizacija. Lietuvos bitininkų vienijimosi kelyje ilgus metus nuo jo užuomazgos atsiradimo XIX a. pabaigoje vis atsirasdavo kliuvinių, dėl kurių šis procesas labai lėtėjo, bet nesustojo. Pagaliau 1988 m. iniciatyvinė grupė, kurią sudarė habil. dr. Jonas Balžekas, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, prof. habil. dr. Justinas Straigis, habil. dr. Mykolas Rauckis, Kazys Spetyla ir kiti bitininkai, tuo metu sumanė atkurti Lietuvos bitininkus vienijančią savarankišką organizaciją – LBS. 1989 m. vasario 5 d. Vilniuje ji buvo atkurta.
      Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, atkurta LBS sėkmingai sprendė naujai kilusius uždavinius ir greitai išmoko dirbti naujomis sąlygomis. Buvo rastas būdas, kaip kūrybiškai bendradarbiauti su valstybės institucijomis ir bendru darbu pasiekti gerų rezultatų. LBS dėka pavyko išlaikyti Lietuvos bitininkų vieningumą ir bendru visų darbu iki šiol išvengti didelių bičių šeimų netekčių, kitų nelaimių, kurių patyrė kitų valstybių bitininkai, daugumoje neturintys vieningos organizacijos.
      Bitininkystė Lietuvoje per 25 metus labai pasikeitė. Pagerėjo bitininkavimo kultūra. Įdiegtos naujos bitininkavimo technologijos. Padidėjo bičių šeimų produktyvumas. Atsirado įvairių bitininkystės rėmimo programų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. LBS narių gretas papildo jauni žmonės. Kiekvieną sykį, nesvarbu, kuriame žemyne būtų organizuojamas pasaulinis bitininkų kongresas „Apimondija“, į jį vyksta ir LBS delegacija. Praėjusiais metais Kijeve vykusiame „Apimondija“ kongrese LBS narių delegacija buvo gausiausia iš visų iki šiol buvusių Lietuvos delegacijų. UAB „Wilara“ gaminys – bičių duonos šalinimo iš korių įrenginys – pelnė aukso medalį. Neliko nepastebėta ir bičių produktus superkanti bei jais prekiaujanti Algirdo Žiuko vadovaujama UAB „Apiproduktai“. LBS yra pasaulinės bitininkų asociacijų federacijos „Apimondija“ narė. Taigi, Lietuvos bitininkų sąjungos vardas vis dažniau minimas pasaulyje.
      Verta dėmesio tai, kad per pastaruosius 13 metų Lietuvoje bičių šeimų skaičius nusistovėjo ir palaipsniui didėja. Tačiau gyvenimas nestovi vietoje. Besikeičianti bičių gyvenamoji aplinka, bitininkavimo metodų tobulėjimas, kintantis požiūris į bitininkystę sukuria vis naujų iššūkių. Nemažai nesklandumų sukuria naujas bitininkystės terminų „tobulinimo“ būdas, kurio pagrindiniu kriterijumi yra „terminas man patinka“, arba „terminas gerai skamba“. „Prisiguglinę“ nežinantys bitininkystės specifikos susireikšminę atsitiktiniai asmenys, kurpia bitininkystės terminus ir įvairiais būdais stengiasi per prievartą juos primesti bitininkams. Tokios manipuliacijos sukuria sąlygas bitininkystėje atsirasti antimokslinei veiklai. Reikia tikėtis, kad atsirandančias problemas anksčiau ar vėliau pavyks išspręsti, nes į vieningai dirbančios LBS balsą vis labiau įsiklausoma.

Dalykiniai pranešimai:
„Inovatyvių prevencinių priemonių taikymas ir efektyvumas bičių sveikatingumui užtikrinti“ perskaitė vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Antanas Paliutis (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrius).


„Bičių šeimų užsikrėtimo Varroa destructor erkėmis analizė Lietuvos bitynuose“ perskaitė Česlova Butrimaitė-Ambrozevičienė, doc. dr. Petras Mačiulskis, Tatjana Kutyriova, Rima Vitkūnienė, Irena Verchoveckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas).

„Nosema spp. ir bičių virusai Lietuvos bitynuose 2011-2013 m.: poveikis bičių šeimų žiemojimui“ pristatė dr. Laima Blažytė-Čereškienė, Vesta Skrodenytė-Arbačiauskienė, Sandra Radžiutė, Rasa Čepulytė-Rakauskienė R, prof. habil. dr.Vincas Būda (Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas).

„Criptoviridae (lėtinio bičių paralyžiaus), Dicistoviridae (ūmaus bičių paralyžiaus, maišaligės) ir Iflaviridae (deformuotų sparnų ligos) virusų paplitimo bitėse ir jas parazituojančiose Varoa destructor erkėse analizė Lietuvos bitynuose“ perskaitė dr. Vaclovas Jurgelevičius, Mindaugas Morkūnas, Žygimantas Jeneliūnas, doc. dr. Petras Mačiulskis, Irena Verchoveckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas).

„Krajinos bitės, jų higieninis elgesys ir gydymo nuo varozės efektyvumas 2010-2013 metais“ perskaitė dr. Jonas Balžekas, Diana Tamašauskienė (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas).

„Askosferozės ir Aspergiliozės paplitimas bičių šeimose Lietuvoje“ perskaitė Tatjana Kutyriova, Česlova Butrimaitė–Ambrozevičienė, doc.dr. Petras Mačiulskis, Irena Verchoveckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas).

„Genetiškai modifikuotų augalų paplitimo analizė tiriant medaus taršą žiedadulkėmis Lietuvos bitynuose“ perskaitė Mindaugas Morkūnas, dr.Vaclovas Jurgelevičius, Simona Palevičienė, Aurelija Kraučelytė, doc. dr. Petras Mačiulskis, Irena Verchoveckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas).

„Priemonių, stabdančių varozės plitimą ir užtikrinančių bičių šeimų gyvybingumą efektyvumo tyrimas“ perskaitė Dijana Tamašauskienė, dr. Jonas Balžekas (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas).

„Medaus taršos sunkiaisiais metalais (švinu, gyvsidabriu, arsenu, kadmiu) geografinio paplitimo analizė Lietuvos bitynuose“ perskaitė Birutė Miliauskaitė, Arūnas Jankauskas, Janina Šataitė, Irena Zaikauskienė, Inga Jarmalaitė, doc. dr. Petras Mačiulskis, Irena Verchoveckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas).

„Beišių šeimų žiemojimo Dadano ir daugiaaukšiouse aviliuose vertinimas“ perskaitė doc. dr. Algirdas Amšiejus (Aleksandro Stulginskio universitetas). Pranešimų autoriai atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

Po pranešimų įvyko dalykinė diskusija. Priimtas nutarimas dėl tolimesnio bitininkystės vystymo Lietuvoje.