Bitininkystės aktualijos Lietuvoje.

                                                                     Grįžti į Konferencijos, pasitarimai

2016 m. birželio 30 d. įvyko Respublikinė praktinė konferencija Bitininkystės aktualijos Lietuvoje. Konferenciją organizavo Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius, Lietuvos bitininkų sąjunga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakultetas, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.

Organizacinis komitetas: pirmininkas LMA narys, LBS prezidentas prof. habil. dr. Al-girdas Skirkevičius, nariai: LBS viceprezidentas doc. dr. Algirdas Amšiejus, LBS viceprezidentas Kazys Spetyla, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius dr. Gediminas Pridotkas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto dekanas prof. dr. Virginijus Sruoga, Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto Biologijos katedros vedėjas prof. dr. Remigijus Noreika.
Konferenciją atidarė Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas, Lietuvos mokslų akademi-jos narys, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, jos dalyvius pasveikino Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Konferencijai pirmininkavo prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius, Kazys Spetyla. Joje dalyvavo 40 bitininkų draugijų deleguoti atstovai, su jais atvyko 62 bitininkai. Taip pat į konferenciją atvyko Vilniaus, Trakų, Ukmergės, Širvintų, Šalčininkų, Elektrėnų, valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų po 1 pareigūną, atsakingą už bitynų valstybinę veterinarinę kontrolę, ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 6 darbuotojai, bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Telšių teritorinių skyrių po 1 darbuotoją, atsakingą už bičių užkrečiamųjų ligų bak-teriologinius tyrimus ir besidomintys bitininkyste aukštųjų mokyklų studentai.

Į konferenciją bitininkų draugijų deleguoti atstovai gautas žinias ir dalomąją medžiagą skleis savo draugijose. Jiems išduoti specializuoti mokymų liudijimai patvirtinantys, kad 2016 m. birželio 30 d. 8 val. jie dalyvavo mokymuose Bitininkystės aktualijos Lietuvoje (5 pav.). Dalomojoje medžiagoje atspausdinti visi pranešimai. Tiražas 5100 egz. Bitininkams per draugijas ji platinama nemokamai (6 pav.).

Konferencijoje perskaityta 10 pranešimų.

Pirmąjį pranešimą Neonikotinoidų problema, perskaitė LMA narys, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius (Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos bitininkų sąjunga). Jame aptarta esama padėtis pasaulyje dėl neonikotinoidų naudojimo ir jų sukeliamos problemos. Įvertintos svarbiausios preparatų su neonikotinoidais savybės jų pasiskirstymas augalo audiniuose ir tam tikram laiko tarpui jų apnuodijimas. 
Bandant bent kiek padėti Lietuvos bitininkams šiuo pereinamuoju laikotarpiu Lietuvos bitininkų sąjungos iniciatyva Lietuvos bitininkų sąjunga,Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendru darbu parengė ATMINTINĘ BITININKUI, kuri atspausdinta šios konferencijos medžiagoje ir žurnale „Lietuvos bitininkas". Ji paskelbta ir Lietuvos bitininkų sąjungos svetainėje, išsiuntinėta bitininkų draugijoms.

Antrą pranešimą Mažasis avilių vabalas: diagnozė, kontrolė, profilaktika tai pat perskaitė LMA narys, prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius (Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos bitininkų sąjunga). Galimu grėsmingu nauju Lietuvos bitininkams iššūkiu yra mažasis avilių vabalas, kurį priimti reikia būti tinkamai pasirengus. Nemaža tikimybė, kad mažasis avilių vabalas gali patekti ir į Lietuvą. Prieš 10 metų šio kenkėjo pavadinimas mažasis avilių vabalas buvo parašytas ir Lietuvos oficialiuose dokumentuose (2005 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. B1-180). Jis yra ir mokymo priemonėse bitininkams (Žemdirbystės instituto bitininkystės skyrius, 2009 m.), Lietuvos bitininkų sąjungos leidžiamuose leidiniuose). Bitininkams pravartu žinoti, kad kenkėjo pavadinimą mažasis avilių vabalas 1940 m. sugalvojo bitininkystės specialistas (Pietų Afrikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos bitininkystės tyrinėtojas A. E. Lundie) ir nuo tada iki šiol jį vartoja ne tik įvairių valstybių bitininkystės specialistai nacionalinėmis kalbomis, valdžios institucijos, Pasaulinė bitininkų asociacijų federacija APIMONDIA, jos nariai moksliniuose pranešimuose (paskutinis federacijos kongresas įvyko 2015 m.) ir t. t.  Pranešime dar kartą buvo priminta, kad bitininkystėje ligos ir kenkėjai skirstomi kitaip nei pavieniai gyvenančių gyvūnų rūšių, kad mažasis avilių vabalas, kaip nurodoma jo pavadinime, yra bičių avilio kenkėjas. Naujausi įvairių pasaulio valstybių bitininkystės specialistų apibendrinti tyrimų rezultatai apie mažąjį avilių vabalą lietuviškai pateikti: A. Skirkevičiaus straipsnyje „Mažasis avilių vabalas (Aethina tumida Murray), kur jo ieškoti bičių avilyje ir žala bitininkystei“, žurnale „Lietuvos bitininkas“, 2014/4, Nr. 79, p. 8–16 ir A. Skirkevičiaus ir J. Miliaus straipsnyje „Mažojo avilių vabalo (Aethina tumida) daroma žala bitininkystei ir galimybės jam atsirasti ir gyventi Lietuvoje“ knygoje „Nauji iššūkiai bitininkystei Lietuvoje“, Vilnius, 2015, p. 17–28. Šiame pranešime pateikta atnaujinta ir lentelių pavidale apibendrinta informacija, kuri sukaupta įvairių pasaulio mokslininkų paskelbtuose tyrimų rezultatuose. Pagrindinis dėmesys paskirtas mažojo avilių vabalo diagnozei, kontrolei, profilaktikai. Aptarti etapai, kuriais mažasis avilių vabalas patenka į bičių avilį, vabalo gyvenimo ciklas ir jo fazių trukmė, elgesys, diagnozavimo, kontrolės, profilaktikos metodai ir jų trūkumai. Siekiant, kad mažasis avilių vabalas nepadarytų žalos bitynuose, pagrindiniu profilaktikos įrankiu yra gera bitynų priežiūra. Kito kelio šiandien nėra. Reikia imtis visų galimų priemonių, kad šis vabalas į Lietuvą apskritai nepatektų, o patekęs būtų greitai pastebėtas ir sunaikintas.

Trečiąjį pranešimą Bičių ligų sukėlėjai bičių motinose: ar tai pavojinga? Perskaitė dr. Laima Blažytė-Čereškienė (Gamtos tyrimų centras). Pranešime apžvelgti užsienio mokslininkų atlikti tyrimai apie bičių ligų sukėlėjus – mikrosporidijas (Nosema apis ir N. ceranae) bei virusus – bičių motinose bei šių patogenų poveikį motinų fiziologiniams procesams. Taip pat pateikiami rezultatai Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti ar bitininkai įsigydami bičių motinas gali „įsigyti“ ir bičių patogenus ir ar jie turi įtakos bičių motinų mandibulių liaukų feromono pagrindinių komponentų sudėčiai. Pateikti duomenys apie tirtus bičių ligų sukėlėjus: Nosema apis, N. ceranae bei virusus BQCV, DWV, SBV, IAPV, KBV ir ABPV. Tirtuose bitynuose jaunose (2–3 dienų) dar nesusiporavusiose bičių motinose patogenų nenustatyta. 76 % jaunų susiporavusių (amžius apie 30 dienų) kiaušinėlius dedančių motinų buvo užsikrėtusios BQCV, vienoje iš jų nustatyta ir N. ceranae. Tiriant vizualiai dvejų metų kiaušinėlius dedančias sveikas motinas, 43 % motinų nustatytas BQCV.
Jaunose (amžius apie 30 dienų) susiporavusiose bičių motinose, užsikrėtusiose BQCV, nustatyta pagrindinio feromono komponento 9-oksodec-2(E)-eno rūgšties (9-ODR) kiekio sumažėjimas, o 2 metų apvaisintose ir kiaušinėlius dedančiose motinose, užsikrėtusiose šiuo virusu, ne tik 9-ODR mažesnis kiekis, bet ir vieno aromatinių mandibulių liaukų komponento 4-hidroksi-3-metoksifeniletanolio (HVA) gerokai mažesnis kiekis. Tai rodo, kad BQCV virusas gali turėti įtakos bičių motinų mandibulių liaukų feromono gamybai.

Ketvirtą pranešimą Bičių perų puvinių paplitimas Lietuvoje perskaitė dr. Asta Pereckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas). Amerikinis bičių puvinys – ABP (angl. American foulbrood) yra infekcinė ir labai užkrečiama bičių perų liga, kuri plačiai paplitusi visame pasaulyje. Sukėlėjas bakterija Paenibacillus lervae (ankstesnis pavadinimas Bacillus larvae); tai gram-teigiamos, tiesios ar lenktos lazdelės formos bakterijos, kurios skiriasi savo dydžiu, (0,5 × 1,5–6) µm, išsidėstę atskirai ar grandinėmis, kai kurios padermės judrios. P. lervae gamina sporas (kiekviena užsikrėtusi bičių lerva gali išskirti daugiau nei vieną milijardą sporų), kurios labai atsparios žemai ir aukštai temperatūrai, cheminėms/dezinfekcinėms medžiagoms. Tyrimais nustatyta, kad ABP sporos aplinkoje (žuvusių perų liekanose, bičių aviliuose, apyvokos reikmenyse) išlieka gyvybingos mažiausiai 30–50 metų, bičių produktuose – 3–10 metų. Sporoms sunaikinti medus verdamas 40 min., o vaškas kaitinamas 1 val. 127 °C temperatūroje. Užsikrėtimas ABP sukėlėjo sporomis Lietuvoje didė-ja. 2014 m. Paenibacillus larvae sporos nustatytos 18,8 % tirtų bitynų, 2015 m. – 28,8 %
2015 m. Paenibacillus larvae bakterijos buvo nustatytos 6,7 % bičių, 8,8 % medaus, 17,8 % avilio šiukšlių, 7,9 % korių su perais ir 5,7 % vaško plokštelių mėginiuose . Nerimą kelia Paenibacillus larvae sporomis užkrėstos vaško plokštelės. Paenibacillus larvae bakteri-jų sporomis užkrėstos bitės, avilio šiukšlės, medus ir vaškas gali būti amerikinio puvinio paplitimo ir protrūkio šaltinis.

Penktas pranešimas tema Bičių produktų cheminis užterštumas Lietuvoje. Autorė Irena Verchoveckienė (Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas). Bičių produktų cheminiam užterštumui nustatyti 2011–2015 m. atlikti tyrimai medaus, atrinkto iš Lietuvos bitininkų sąjungos bitininkų draugijoms priklausančių bitynų, kuriuose laikoma ne mažiau kaip 20 medų nešančių bičių šeimų. Kiekvienais metais ištirta nuo 50 iki 90 medaus mėginių konkretiems teršalams nustatyti. Tyrimai atlikti ultraefektyviosios skysčių chromatografijos–tandeminės masių spektrometrijos (UESChMS/MS), dujinės chromatografijos masių spektrometrijos (DChMS/MS), induktyviai susietos plazmos masių spektrometrijos (ISP-MS) metodais. Per penkerius metus išanalizuotas medaus mėginių užterštumas: antimikrobinėmis medžiagomis, tarp jų tetraciklinais, nitrofuranais, pesticidais, akaricidais ir peritroidais, sunkiaisiais metalais bei pirolizidinais.

Šeštą pranešimą tema Varozės gydymas ir metodų bei priemonių įvertinimas perskaitė Sigitas Uselis (UAB „Bičių Austėja“). Erkės Varroa destructor pastaruosius keletą dešimtmečių pasaulyje laikomos didžiausiu bitininkystės priešu. Nors bitininkai beveik pasiekė, kad šių parazitų kiekis bičių šeimoje bent neviršytų pavojingos šeimos gyvybingumui ribos, tačiau pastarąjį dešimtmetį kartais susiformuojantis „junginys“ varozė + virusinės ligos reika-lauja iš bitynų šeimininkų dar daugiau pastangų, siekiant išsaugoti bičių šeimas. Vis neatrandant ar nesukuriant tokių priemonių, kurios visiškai išnaikintų šiuos parazitus, viena veiksmingiausių priemonių tampa bitininko žinios – kada, kaip ir kuo naikinti Varroa erkes, kad būtų pasiektas labiausiai teigiamas efektas. Tampa svarbu žinoti priežastis, kada ir dėl ko susidaro pavojingas erkių kiekis, o ne tiktai naikinti pasekmes, o tai kartais tampa beviltiška. Pastaruosius penkerius metus teko gana intensyviai stebėti varozės situaciją savame bityne, nustatant įvairių naikinimo priemonių efektyvumą. Nemažai naujų žinių pavyko parsivežti iš pasaulinių bitininkų renginių. Pranešimo autorius pateikia savo nuomonę apie priemones, api-būdindamas jų stipriąsias ir silpnąsias puses, kuriomis pastaraisiais metais teko naikinti Varroa erkes ir stebėti bei analizuoti veikimo efektyvumą.

Septintą pranešimą tema Medų nešančių bičių (Apis mellifera) genofondas ir jo išlaikymo perspektyvos perskaitė dr. Jonas Balžekas (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, Bitininkystės sektorius). Pateikta trumpa medų nešančių bičių rasių tyrimų Lietuvoje ap-žvalga, pagrindiniai jų genetikos ir selekcijos aspektai ir skirtumai nuo kitų gyvūnų veisimo.

Aštuntą pranešimą tema Neakaricidinių preparatų taikymas Varroa erkėms naikinti bičių šeimų ruošimo žiemojimui laikotarpiu perskaitė Diana Tamašauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas, Bitininkystės sektorius). Nėra bandyta naikinti erkes pasibaigus pagrindiniam medunešiui taikant bičių motinos izoliaciją specialiai tam sukurtame narvelyje, kol išsiris visi perai iš korių. Manoma, kad po pagrindinio medunešio panaudojus specialiai sukurtą narvelį bičių motinai išlaikyti 21 dieną ir leidus išsiristi visiems perams bičių šeimoje ir po to apdorojus bites rūgštiniais preparatais (oksalo rūgš-tis, skruzdžių rūgštis, Beevital) erkių kiekis bičių šeimoje sumažės iki minimumo ir per likusį laiką iki rugsėjo pabaigos išsiris kelios kartos sveikų bičių, kurios tikėtina žiemos labai gerai.
Tiriamasis darbas pradėtas 2014 m. pavasarį LAMMC ŽI bityne su 30-čia Krajinos rasės bičių šeimų. Jis bus tęsiamas dar vienerius metus, todėl galutinių išvadų ir rekomendacijų at-eičiai pagal turimus surinktus duomenis dar negalime pateikti.

Devintą pranešimą tema Bitininkavimo naujovės daugiaaukščiuose aviliuose perskaitė doc. dr. Algirdas Amšiejus (Aleksandro Stulginskio universitetas). Pranešime buvo nurodyta, kad šiuo metu Lietuvoje daugiausiai paplitę 16 rėmų Dadano–Blato aviliai, su vienu ar keliais magazinais. Taip pat dar nemažai yra išlikę ir aukštarėmių avilių, vadinamų dar K. Levicko arba varšuviniais. Vis labiau pradeda plisti daugiaaukščiai įvairiarėmiai aviliai. Naudojant šiuos avilius, keičiasi bitininkavimo būdas. Literatūroje daug kur minima, kad daugiaaukščiai aviliai yra pranašesni už iki šiol Lietuvoje vyraujančius Dadano–Blato avilius. Šio tipo avilyje bitės geriau panaudoja pavasarinį medunešį. Teigiama, kad bitininkavimas juose yra našesnis. Daugiaaukščiai aviliai yra pigesni. Be to, daugiaaukščiame avilyje bičių šeimos gyvenimo sąlygos yra artimesnės natūralioms. Visame pasaulyje bitininkai ginčijasi, kurie aviliai tinkamiausi bitininkauti. Nuo bitininkavimo būdo priklauso bičių šeimų stiprumas, pasiruošimas medunešiui ir jo panaudojimui. Ne visi bitininkavimo būdai vienodai tinka stambiame versliniame bityne ir keletą bičių šeimų turinčio bitininko mėgėjo bityne. Versliniame bityne tenka prižiūrėti 100 ir daugiau bičių šeimų, todėl čia bitininkavimas turi būti paprastesnis ir su mažiau laiko bei darbo sąnaudų. Pranešėjo nuomone dirbant daugiaaukš-čiuose aviliuose yra daugiau privalumų negu dirbant gulstiniuose, standartiniuose, sodybos aviliuose.

Dešimtas pranešimą tema Suaugusių bičių, bičių perų ir bičių kenkėjų mėginio ėmimas, ženklinimas ir pristatymas tyrimams į laboratoriją parengė Antanas Paliutis, (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Pranešime aptarti klausimai: 1. Bitynų tikrinimas, bičių mėginių ėmimas, ženklinimas ir pristatymas į laboratoriją; 2. Bitynų sveikatos statuso patvirtinimas; 3. Varroa destructor ir Tropilaelaps erkės mėginių paėmimas iš bičių šeimų; 4. Amerikinio bičių perų puvinio ir europinio bičių perų puvinio mėginių paėmimas iš bičių šeimų; 5. Mažojo avilių vabalo mėginių paėmimas iš bičių šeimos nuo bičių korių ar kitų avilio vietų; 6. Mažojo avilių vabalo lervų mėginio paėmimas iš bičių šeimos nuo bičių korių ar kitų avilio vietų.

Konferencijos dalyviai vienbalsiai priėmė nutarimą dėl būtinumo tokias konferencijas rengti ateityje ir ignoruoti  nutarimus ir iniciatyvas, kurios kvalifikuotų bitininkystės specialistų  nuomone gali Lietuvoje turėti neigiamą poveikį bitininkystei ir prieštarauja su ja susijusios pasaulio mokslo visuomenės pripažintoms tiesoms, terminams ir jų aiškinimui.