Apiterapija ir Bitininkystė 2011

                                                                                                Grįžti į Konferencijos, pasitarimai
 

Paminėtas Lietuvos apiterapeutų asociacijos dvidešimtmetis

2011 m. spalio 15 d. Lietuvos apiterapeutų asociacija (LAA) ir Lietuvos bitininkų sąjunga (LBS) surengė mokslinę praktinę konferenciją tema „Apiterapija ir Bitininkystė 2011“. Konferencija buvo skirta paminėti LAA dvidešimtmetį. Ji įvyko Kaune, UAB „Pirmasis žingsnis“ salėje (adresas: Raudondvario plentas, 150).
Konferencijos organizacinis komitetas: P. Rimkus, K. Spetyla, dr. D. Stasytytė-Bunevičienė, dr. doc. S. Trumbeckaitė, S. Vasiliauskas. Konferencijos mokslinis komitetas: dr. A. Baltuškevičius, habil. dr. J. Balžekas, habil. dr. prof. A. Gendrolis, dr. prof. J. Jankauskienė, LMA akademikas, habil. dr. prof. A. Skirkevičius.
Klausytojų buvo pilna salė. Juos sudarė apiterapeutai, bitininkų draugijų pirmininkai, pavaduotojai, valdybų nariai, eiliniai bitininkai, LBS valdybos nariai, LBS nariai – atstovai ir kiti asmenys. Buvo surengta pagamintų iš bičių produktų preparatų paroda.
Renginį pradėjo Kauno pirmos muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis. Vadovė D. Reklaitytė (1. pav.).

1. pav. Kauno pirmos muzikos mokyklos kanklininkių ansamblis.

 

 

 

 

 

 

 

Jubiliejinei konferencijai pirmininkavo LAA prezidentė Jūratė Jankauskienė, pirmasis LAA prezidentas Povilas Rimkus ir LBS prezidentas Algirdas Skirkevičius (2. pav.).

2. pav. Konferencijos pirmininkai. Iš kairės į dešinę LAA prezidentė Jūratė Jankauskienė, pirmasis LAA prezidentas Povilas Rimkus ir LBS prezidentas Algirdas Skirkevičius.

Konferenciją vedė buvęs pirmasis LAA prezidentas Povilas Rimkus. LBS prezidentas prof. Algirdas Skirkevičius ir LBS viceprezidentas Kazys Spetyla pasveikino LAA su garbingu Jubiliejum ir įteikė dabartinei LAA prezidentei prof. Jūratei Jankauskienei gėlių ir suvenyrą (3. pav.).

3. pav. Sveikinimas nuo Lietuvos bitininkų sąjungos. Iš kairės į dešinę LBS viceprezidentas Kazys Spetyla, LBS prezidentas Algirdas Skirkevičius. LAA prezidentė Jūratė Jankauskienė, pirmasis LAA prezidentas Povilas Rimkus

Apžvalginį pranešimą Lietuvos Apiterapeutų Asociacijai 20 metų perskaitė LAA prezidentė prof. dr. Jūratė Jankauskienė. Ji pristatė apiterapijos raidą pasaulyje ir Lietuvoje. Apiterapija tai gydymo ir profilaktikos metodai, kai naudojami bičių produktai ir iš jų pagaminti vaistiniai preparatai. Hipokrato (460 - 377 pr. m. e.) raštuose aprašytas medus, pikis ir bičių įgėlimai, Ibn Sina (Avicena) (980-1037 m.) veikale „Gydymo mokslo kanonas“ - pikio poveikis susižeidus. Šiuolaikinės apiterapijos pradžia -1858 m., kai Demarti pradėjo gydyti bičių nuodais. Apie bites, medų, vašką Lietuvoje aprašyta XIII a. kronikose, apie bičių produktų taikymą XX a. pradžioje J. Kriščiūno knygoje „Bitininkystė“. 1964 m. A. Eviltis, A. Lukoševičiūtė tyrinėjo bičių pienelio įtaką pagyvenusiems pacientams, sergantiems širdies ligomis. 1991 m. spalį Kaune buvo įkurta Lietuvos apiterapeutų asociacija (LAA). Ji vienija gydytojus, farmacininkus, kitus specialistus, tiriančius bičių produktų ir iš jų pagamintų preparatų poveikį sveikatai, įmones – vaistų ir sveikatinimo priemonių gamintojas, perdirbančias bičių produktus, siekiant priartinti juos prie vartotojo; rengia konferencijas, seminarus, kursus, simpoziumus ir kt.; dalyvauja mokslinėje –veikloje, tiriant bičių produktus bei ruošiant praktines rekomendacijas jų panaudojimui maisto produktų gamyboje bei gydymo profilaktikos tikslams. Pirmuoju LAA prezidentu buvo išrinktas gydytojas Povilas Rimkus.
LAA nariai tiria: monoflorinio ir poliflorinio medaus, bičių duonos sudėtį, poveikį įvairių ligų atvejais; propolio sudėtį, jo poveikį cholesterolio kiekiui, širdies ligų profilaktikai ir gydymui; bitininkų gyvenimo kokybę, jų sveikatos, gyvensenos rizikos veiksnius; bičių duonos ir medaus taikymą sergant lėtinėmis sąnarių bei širdies– kraujagyslių ligomis; 20 proc. medaus lašų taikymą sergant Greivso oftalmopatija ir keratopatija, sausuoju ragenos sindromu; bičių pienelio panaudojimą sergant endokrinine oftalmopatija, tinklainės geltonosios dėmės distrofija, trumparegyste.
LAA nariai pranešimus skaito Lietuvos ir užsienio mokslinėse konferencijose, bendradarbiauja su įvairiomis mokslo institucijomis, straipsnius publikuoja Respublikos recenzuojamuose žurnaluose, populiariuose žurnaluose, Europos bei Amerikos leidiniuose, „Lietuvos Bitininke“ ir kt. Jie išleido metodines rekomendacijas, mokymo knygas, apiterapeutų asociacijos leidinį.
LAA nariai dalyvauja rengiant apiterapijos specialistus, tobulinant studentų ir rezidentų mokymo programose kvalifikacijos kėlimo sistemą. Įvairiuose renginiuose (Respublikinėse Lietuvos Bitininkų šventėse, Kauno miesto bičių produktų vartotojų klube „PROPOLIS“, K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, Stripeikiuose ir kt.) supažindina visuomenę su bičių produktų nauda žmonių sveikatai, aiškina jų vartojimo subtilybes ir gydymo paslaptis gydytojams, farmacininkams ir kitiems, tuo besidomintiems.
LAA numato pratęsti pradėtus darbus ir ateityje, įvairiais būdais stiprinti Lietuvos apiterapijos įvaizdį pasaulyje, dalyvauti darbo grupėse, ruošiant ilgalaikę nacionalinės alternatyvios medicinos vystymo strategiją, bendradarbiauti su Lietuvos Gydytojų Sąjunga, SAM, Lietuvos Bitininkų Sąjunga, Lietuvos Farmacijos Įmonių Asociacija, tarptautinėmis organizacijomis, plėtoti ryšius su visuomene, skleisti informaciją apie savo veiklą.


Pirmąjį pranešimą Lietuvos Apiterapetų Asociacijos istorija perskaitė doc. dr. A. Baltuškevičius.  Jis pradėjo nuo tyrimų padėties prieškario Lietuvoje. Tikrąja Lietuvos apiterapijos pradžia jis laiko 1962 m., kai dabartiniai profesoriai A. Lukoševičiūtė ir A. Eviltis pirmieji pradėjo tirti šviežio bičių pienelio įtaką sergantiems širdies ligomis Kauno klinikoje. 1966 m. prie Kauno bitininkų skyriaus buvo įsteigta medikų apiterapeutų eksperimentinė grupė, kurioje dirbo gydytojai V. Stankevičius, V. Kempinskas ir farmacininkas A. Viščius. 1967 m. tuometinis Kauno farmacijos fabriko „Sanitas“ darbuotojas farmacininkas T. Kavaliauskas sukūrė pirmą lietuvišką bičių nuodų tepalą „Apitrit“. 1976 m. doc. dr. A. Baltuškevičius perskaitė mokslinį pranešimą Antrajame Tarptautiniame simpoziume apiterapijos klausimais Rumunijoje Bukarešte apie pirmuosius rezultatus gydant lėtinių sąnarių ligas. Maždaug nuo 1971 m. bičių produktus pradėjo tyrinėti prof. habil. dr. A. Gendrolis, gydytojai J. Leipus, R. Leonavičius, L. Mackevičius. 1986 m. bendradarbiaujant su tuometine Vilniaus apiterapeute dr. K. Kadziauskiene doc. dr. A. Baltuškevičius surengė pirmąją respublikinę konferenciją „Bičių produktai ir apiterapija“, kurioje dalyvavo ne tik Lietuvos , bet ir Latvijos , Baltarusijos ir Ukrainos apiterapeutai.

Pav. 4. Doc. dr. A. Baltuškevičius su LAA garbės nario diplomu, kurį įteikė LAA prezidentė Jūratė Jankauskienė, pirmasis LAA prezidentas Povilas Rimkus

 

1991 m. Kaune buvo įkurta Lietuvos apiterapeutų asociacija (LAA). Pirmuoju prezidentu buvo išrinktas gydytojas P. Rimkus. 1992 m. Palangoje buvo suorganizuota tarptautinė konferencija „Bitė ir žmogus“, kurioje dalyvavo svečių iš Latvijos, Ukrainos ir Vokietijos. Nuo tada beveik kasmet Lietuvoje organizuojamos mokslinės konferencijos gautų tyrimo duomenų aptarimui. Nuo 1995 m. Lietuvos apiterapeutai pradėjo dalyvauti su pranešimais APIMONDIJOS kongresuose, tarptautiniuose simpoziumuose bei konferencijose.
Pastaraisiais metais aktyviai tiria bičių produktus dabartinė LAA prezidentė prof. dr. J. Jankauskienė, LAA valdybos narė dr. D. Stasytytė-Bunevičienė, LAA nariai dr. V. Čeksterytė ir kiti apiterapeutai. 2010 m. prof. habil. dr. A. Gendrolis išleido monografiją „Propolis“, o 2011 m. kartu su doc. dr. L. Kubiliene - „Medus žmogaus sveikatai“.
 

Antrąjį pranešimą K. Kadziauskienės šviesiam atminimui perskaitė P. Rimkus ir dr. R. Bartkevičiūtė. Pranešėjai priminė dr. K. Kadziauskienės autobiografiją, padarytus mokslinius darbus, nuopelnus apiterapijoje.
 

Trečiąjį pranešimą Žymios Lietuvos moterys ir apiterapija perskaitė gyd. L. Mackevičius. Jis papasakojo apie gyvenimą ir nuveiktus darbus Šatrijos Raganos, t. y. Marijos Pečkauskaitės, Gabrielės Petkevičaitės – Bitės, dr. Kamelijos Kadziauskienės.

Pav. 5. Gyd. Lukas Mackevičius skaito pranešimą net su sugipsuota ranka, o jį filmuoja Kupiškio bitininkų draugijos pirmininkas Juozas Žeimantas

 

 

Ketvirtąjį pranešimą Iš naujos knygos apie medų „Medus žmogaus sveikatai“ perskaitė prof. A. Gendrolis. Jis klausytojus supažindino su knygos turiniu ir jos rašymo eiga.

. 

Pav. 6. Knygos „Medus žmogaus sveikatai“ autoriai- dr. doc. L. Kubilienė ir prof. hab. dr. A. Gendrolis

Penktąjį pranešimą Lietuvoje surinktos bičių duonos riebalų rūgščių ir botaninė sudėtis perskaitė dr. V. Čeksterytė. Ji įvertino bičių duonos paruošimo būdo įtaką įvairių riebalų rūgščių grupių kiekiams ir pokyčiams. Bičių duona surinkta Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute iš skirtinguose vietovėse stovinčių bičių šeimų. Tyrimams ji paruošta Šiauliuose bitininko - ūkininko Aloyzo Barkauskas bityne. Iškulta iš korių ir išvalyta pristatyta į Lietuvos Žemdirbystės institutą.
Tų pačių vietovių mėginiai buvo džiovinti 35 °C ir 40 °C temperatūroje. Dalis duonos buvo laikoma 5-8 °C šviežia, dar kita dalis buvo sudrėkinta. Drėgna duona palaikyta apie 2 val., po to džiovinta 40°C. Bičių duonos riebalų rūgščių tyrimai atlikti Bilthovene, Olandijoje Visuomenės Sveikatos ir Aplinkos tyrimų Instituto Sveikatos Apsaugos laboratorijoje. Joje rasta 24 riebalų rūgštys, tarp jų 12 sočiųjų. Iš sočiųjų riebalų rūgščių daugiausiai buvo palmitino C16:0 rūgšties nuo 24,299 iki 26,208 %; identifikuotos dvi nepakeičiamos ω-6 riebalų rūgštys ir viena ω-3. Pavasarį surinktoje bičių duonoje α-linoleno (C18:3 ω-3) rūgšties, kuri yra viena iš pagrindinių nepakeičiamų, rasta daugiausiai: nuo 29,153 iki 43,833 %. Linolo rūgštis (C18:2ω-6c), kuri yra omega-6, bičių duonoje sudarė taip pat reikšmingą kiekį: nuo 5,431 iki 8,390 %.
Skirtingos botaninės sudėties bičių duonoje ω-3: ω-6 riebalų rūgščių santykis yra palankesnis, lyginant su dauguma augalinių aliejų. Po bičių duonos džiovinimo arba sudrėkinimo, ω-6 riebalų rūgštys santykinai labiau sumažėjo, lyginat su ω-3. Bičių duona laikymo metu negali sudrėkti. Iš tirtų 24 riebalų rūgščių kiekiai reikšmingi sumažėjo 10-ties. Kitų rūgščių kiekiai sumažėjo nereikšmingai. Tačiau gauta jų kiekio mažėjimo tendencija (įskaitant ir sočiąsias).
Identifikavus bičių duonos žiedadulkių sudėtį, nustatyta, jog joje pagrinde vyravo rapsų nuo 53,0 % iki 77,0 % ir karklų žiedadulkės 9,0 – 35,0 %; kitą dalį sudarė kaštonų, obelų, garstukų, aviečių, rugiagėlių, dobilų žiedadulkės.
 

Šeštąjį pranešimą Bičių produktų laikymas perskaitė habil. dr. J. Balžekas. Jis savo pranešime atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra viena iš šalių, kurioje šiuo metu dar galima pagaminti natūralų medų, kurį žmonės tūkstančius metų naudojo kaip maistą ir vaistą. XX amžiuje atlikta labai daug medaus savybių tyrimų, kurie patvirtino mūsų proseneliu teiginį, kad medus padeda išgydyti daugeli ligų. Labai malonu, kad Lietuvos apiterapeutai A. Gendrolis ir L. Kubiliene 2011 m. sugebėjo Apiterapeutų asocijacijos dvidešimtmečio proga pateikti nuostabią 328 puslapiu knyga "Medus žmogaus sveikatai".
Pagrindinis Lietuvos bitininkų uždavinys yra pateikti vartotojams natūralų, turintį aštrų kvapą ir budingą skonį, nešildytą aukštesnėje nei 35 laipsnių temperatūroje, neturintį varozės erkių naikinimo preparatų, pesticidų, sunkiųjų metalų, žiemos maisto likučių bei radiacinių ir bakterinių teršalų medų. Ilgametis autoriaus ir daugelio bitininkų patyrimas byloja, kad Lietuvoje įmanoma pagaminti natūralų poliflorinį ir naturalų monoflorinį grikių, rapsų, medų, turinti 17-18% vandens, 20-40 diastazes skaičių, po susicukravimo pasižymintį tvirta konsistencija ir budingu medaus kvapu bei skoniu. Medus yra gyva, nuo laiko bei laikymo sąlygų kintanti medžiaga. Todėl gydymo tikslams ar medaus preparatų gamybai reiktų naudoti 5-15 C temperatūroje neilgiau kaip 1-1,5 metu laikytą medų. Senesnis kaip 1,5 metu šildytas ar pramoninės technologijos būdu paruostas skystas medus turėtu būti vertinamas kaip maistinis.
 

Septintąjį pranešimą Bičių pikis – moksliniai tyrimai Lietuvoje (1991-2011 m.) perskaitė doc. dr. S. Trumbeckaitė. Ji nurodė, kad Lietuvoje bičių pikio tyrimai pradėti Kauno Medicinos Universitete (dabar Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitetas) 1991 m. prof. A. Gendrolio iniciatyvos ir entuziazmo dėka. Vadovaujant prof. A. Paviloniui, aktyviai buvo tiriamas propolio ir iš jo pagamintų preparatų (propolio tepalo, propolio žvakučių, propolio vandeninio ir etanolinio ekstraktų) priešmikrobinis veikimas. 1992 m. Kauno Medicinos Universiteto Farmacijos katedroje propolio tematika apginti pirmieji diplominiai darbai. Vėliau į šį darbą įsijungė ir Kauno Kolegijos studentai. KMU Sukurtus propolio preparatus gydymui taikė ir mokslinius tyrimus apie propolio tepalo ir žvakučių panaudojimą ginekologinių ligų gydymui atliko gyd. D. Pocienė. Gyd. Č. Zvicevičius skyrė bičių pikį ir kitus produktus slaugos ligoninės gyventojų sveikatos būklės pagerinimui.
Mokslinius tyrimus “Bičių pikio ir medaus mišinio taikymas gerontologijos praktikoje” Kauno Apskrities III ligoninėje atliko gyd. doc. A. Baltuškevičius. Intensyviai propolio cheminę sudėtį tyrinėjo prof. L. Ivanauskas. Tuometiniame KMU Biomedicininių tyrimų institute grupė mokslininkų (D. Majienė, S. Trumbeckaitė, A. Toleikis, A. Pavilonis ir kt.) tyrė propolio ir jo veikliųjų komponentų poveikį ląstelių energetinei apykaitai (mitochondrijų kvėpavimui), įvertino propolio priešmikrobines savybes ir galimus veikimo mechanizmus. Pastaruoju metu LSMU Farmacijos fak. doktorantas M. Žilius ruošia disertaciją “Pusiau kietų vaistų formų su propolio ekstraktais kūrimas ir fizikiniai-cheminiai, biofarmaciniai tyrimai”.
 

Aštuntąjį pranešimą Aktualijos bitininkystėje: galimos grėsmės bičių produktuose perskaitė LMA akademikas, habil. dr., prof. A. Skirkevičius. Pranešime buvo supažindinta su jau susiformavusia nauja mokslo šaka - Zoologine toksikologija arba zootoksikologija. Paminėti darbai molekulinėje biologijoje ir neurofiziologijoje, kuriant naujus vaistus, diagnostikos priemones. Aptartas ekologinis požiūris į nuodingumą. Įvertinta apiterapijos reikšmė ne tik medicinoje, bet ir sprendžiant bendruosius biologinius zootoksikologijos uždavinius. Atkreipta dėmesys, kad bičių produktai šiandien ekologiniuose aplinkos užterštumo tyrimuose tapo pripažintu ir efektyviu metodu, nes kartu su nektaru, žiedadulkėmis ir vandeniu bitės į avilį atneša teršiančius ekosistemą įvairius toksinus, neretai nuodingus mikroorganizmus, kurie po to patenka į medų, pikį, bičių pienelį, bičių duoną ir vašką. Todėl apiterapetams ir bitininkams yra apie ką pamastyti.
Pranešime paliestas klausimas apie GMO poveikį bitininkystei ir su tuo susijęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) sprendimas bei jo galimos pasekmės. Dar vienu labai svarbiu bičių produktams pavojumi, taikant juos gydymo tikslais, buvo išskirta jų antireklama, kuri vykdoma per radiją, televiziją, spaudoje ir paskaitas. Ją sudaro visokie nekvalifikuoti pamokymai kaip panaudoti bičių produktus gydymo tikslais. Buvo net iškeltas klausimas kam reikia mokytis medicinos universitete? Gal geriau užsiimti alchemija kaip viduramžiais. Pranešėjo nuomone, jeigu esamoj situacijoj apiterapeutai neras būdo kaip apginti šia mokslo ir praktikos šaką nuo diletantizmo ir kompromitavimo, tai Lietuvoje jos laukia liūdna ateitis. Pranešėjas pabrėžė, kad gydymo klausimais patarti ar rekomenduoti bičių preparatus gydymo tikslais gali tik gydytojas. Nediskredituokime bičių produktų.
 

Devintąjį pranešimą Oksidacinio streso žymenų kitimai, vartojant vitaminus ir bičių suneštas žiedadulkes Dr. D. Stasytytė-Bunevičienė. Nepalankūs aplinkos ir gyvensenos veiksniai didina oksidacinį stresą ir jo sąlygojamus žmonių sveikatos sutrikimus. Natūralių antioksidantų papildymas - svarbus profilaktinės medicinos uždavinys. Šiuo požiūriu yra reikšmingi natūralūs bičių produktų biomoduliatoriai.
Pateikiamo darbo tikslas – palyginti vitaminų preparato "Multitabs" ir žiedadulkių poveikį lipidų peroksidacijos procesams ir antioksidacinės sistemos aktyvumui. Programoje dalyvavo 50 moterų, 17 iš jų vartojo vitaminų preparatą "Multitabs", 21 moteris - džiovintas žiedadulkes. Programa vyko 30 dienų. Kontrolinę grupę sudarė 12 moterų. Atliktos standartinės vitaminų ir bičių produktų vartojimo apklausos. Prieš korekciją ir po 30 dienų tirti lipidų peroksidacijos metabolitų kiekiai, antioksidacinio fermento katalazės aktyvumas kraujo serume.
Abu pasirinktieji korekcijos variantai buvo efektyvūs ir sukėlė teigiamus oksidacinio streso žymenų pokyčius. Natūralūs bičių suneštų žiedadulkių biomoduliatoriai sukėlė ryškesnius lipidų peroksidacijos procesų kitimus. Vitaminų preparato poveikis antioksidacinės sistemos fermento aktyvumui buvo ženklesnis.
 

Dešimtąjį pranešimą Lietuviški propolio preparatai perskaitė dr. D. Stasytytė-Bunevičienė. Ji teigė, kad bičių pikis, arba propolis, yra viena iš tų gamtos dovanų, kurių žmogus beveik negali panaudoti savo tikslams tiesiai iš avilio. Tam, kad pikio sudėtyje esančios dervos ir daug kitų stipriai veikiančių biologiškai aktyvių medžiagų nesukeltų nepageidaujamo šalutinio poveikio žmogaus ir gyvūnų organizmui, ypač inkstams ir kepenims, vartojimui į vidų jis turi būti tinkamai paruoštas ir tiksliai dozuojamas.

Pav. 7. Pirmasis LAA prezidentas Povilas Rimkus įteikia LAA padėką dr. D. Stasytytei-Bunevičienei

 

 

 

Šiuo metu gaunami vandeniniai, spiritiniai (etanoliniai) ir aliejiniai preparatai, ženkliai besiskiriantys savo poveikiu. Lietuvoje galima įsigyti, o taip pat įvairiems tikslams iš paruošto ekstrakto ir pasigaminti spiritinių, aliejinių propolio preparatų ir tepalų su propoliu.
Spiritinis bičių pikio preparatas pasižymi daugeliu labai svarbių pikio savybių, padedant antibiotiniu, antibakteriniu, priešgrybeliniu, priešparazitiniu, imunitetą gerinančiu, antioksidaciniu, antinavikiniu ir vėžinių ląstelių augimą slopinančiu, regeneraciją skatinančiu, trombocitų agregaciją (sukibimą) mažinančiu, kaulų lūžių gijimą gerinančiu ir kt. poveikiais.
Vandeninio pikio preparato poveikis kiek skirtingas, jis ženkliai aktyvesnis prieš daugelį mums žinomų virusų, tarp jų gripo, adenovirusus, rotavirusus, eksperimentuose - ŽIV. Labai vertingi vandeninio propolio preparatai oro - lašelinių infekcijų profilaktikai ir gydymui, įvairios kilmės disbakteriozių atvejais, nes pasižymi plačiausiu veikimo spektru.
Aliejinių propolio preparatų sudėtyje vyrauja tos veikliosios medžiagos, kurios tirpsta riebaluose.
Medaus mišiniai su propoliu daug veiklesni, todėl jų suvartojamas kiekis ir kurso trukmė turi būti ribojami.

Vienuolitąjį pranešimą Medaus aromatiniai junginiai perskaitė dr. Vilma Kaškonienė. Medaus aromatą sudaro kompleksas įvairių cheminių junginių (angliavandenilių, rūgščių, aldehidų, alkoholių, ketonų, terpenų ir kt.). Šiuo metu įvairiose medaus rūšyse identifikuota daugiau nei 600 skirtingų junginių. Medaus aromatui įtakos turi: bičių surenkamas nektaras ar lipčius, geografinės ir klimatinės sąlygos, medaus subrendimo laipsnis, bičių rasė, medaus gamybos technologija, laikymo ir kitos sąlygos. Kai kurie junginiai suteikia informacijos apie prasidėjusį medaus rūgimą (pvz., etanolis) ar gamybos metu naudotą kaitinimą (hidroksimetilfurfurolas).
Didelės įtakos medaus lakiųjų junginių kompozicijai turi ir analizės būdas, t.y. bandinio paruošimas. Lakiųjų junginių kiekis meduje, lyginant su cukrų kiekiu, yra labai mažas, todėl prieš analizę yra būtina lakiuosius junginius atskirti nuo cukraus matricos. Lakiųjų junginių išskyrimui naudojama keletas metodų, tokių kaip ekstrakcija tirpikliais, Likens-Nickerson metodas, statinė ar dinaminė viršerdvės analizė, kietafazė mikroekstrakcija. Negalima išskirti vieno geriausio metodo, kadangi visi metodai turi ir privalumų, ir trūkumų.
 

Dvyliktąjį pranešimą Bičių produktų pritaikymas pusiau kietų preparatų modeliavime perskaitė A. Stalmakienė. Ji išdėstė teorinius samprotavimus.
 

Tryliktąjį pranešimą UAB „Lietuviškas midus“, istorija ir produkcija perskaitė E. Valiukevičius.

Keturioliktąjį pranešimą Apiterapijos naujienos 42-jame Apimondia kongrese perskaitė S. Vasiliauskas. Jis pažymėjo, kad apiterapija ir apiterapijos produktai vis dar nėra visuotinai pripažįstami pasaulyje. Apiterapiniais produktams daugiausia dėmesio yra skiriama Japonijoje, Ukrainoje bei keliose Afrikos šalyse. Mokslininkai daugiausia tiria propolį: 75% visų pranešimų. Medaus gydomųjų savybių tyrimus pristatė mokslininkai iš Australijos, Tailando, Venesuelos, Italijos. Išskirtiniai pranešimai - apie fibralgijos gydymą žiedadulkėmis bei bičių nuodais ir dr. St. Štangaciu pranešimas apie kepenų ligų gydymą bičių produktais su vaistažolėmis ir kt. Pasigesta pranešimų apie bičių pienelio naudojimą apiterapijoje. Argentina, Brazilija ir kitos Lotynų Amerikos šalys pristatė įvairių propolio rūšių gatavas formas. Argentinoje propolio preparatai turi garbingą vaisto statusą. Apiproduktų gamintojai demonstravo įvairius produktus skirtus terapijai, pradedant medaus actu, baigiant sudėtingais daugiakomponečiais mišiniais, skirtais visaverčiam organizmo funkcijų stiprinimui. Nudžiugino informacija apie pastangas pasauliniu mastu standartizuoti propolį. Su įpatingu susidomėjimu laukiamas 43-čiasis Apimondia Kongresas Ukrainoje. Žinant Ukrainos mokslinkų darbus apiterapijos srityje tikimasi bene turtingiausio savo turiniu renginio.

Pav. 7. Konferencijos dalyviai

 Po mokslinių pranešimų buvo surengti du pasitarimai, kuriuose aptarti organizaciniai klausimai. Vieną pasitarimą surengė LBS nariai, o kitą - LAA nariai. Priimti atitinkamai nutarimai.

Pav. 8. UAB Wilara vadovas Gediminas Olsevičius pristato bitininkystės inventorių bitininkų draugijų atstovams

Apskritai LAA ir LBS surengta mokslinė praktinė konferencija tema „Apiterapija ir Bitininkystė 2011“, skirta paminėti LAA dvidešimtmetį, sukėlė didelį susidomėjimą. Vyko diskusijos. Labai lakoniškai ją įvertino savo laiške Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentui Jonavos Bitininkų Draugijos pirmininko padėjėjas LinasTatarūnas. Jis parašė: “... dėkojame už savaitgalį įvykusią konferenciją. Buvo tikrai naudingas renginys, pranešimai buvo labai įdomūs. Labai šaunu, kad jauni mokslininkai buvo pakviesti skaityti pranešimus iš savo tyrinėjamų temų susijusių su bitininkyste bei apiterapija. Jų pranešimai konferencijai suteikė tam tikro naujumo“.

Parengė A. Skirkevičius